Lietuviai – vieni agresyviausių Europoje

Lietuvos gyventojai yra bene agresyviausi visoje Europoje. Apie tai byloja ne tik nusikalstamumo rodikliai. Policijos suvestinėse neatsispindi užslėptas smurtas – pašaipos, netolerancija ir tiesiog susvetimėjimas.

Mykolo Romerio universiteto doktorantas Eimutis Misiūnas atliko tyrimą, kaip per aštuonerius metus nuo 2002-ųjų iki 2009-ųjų kito Lietuvos visuomenės agresyvumą atspindintys rodikliai. Remtasi tik nužudymų, plėšimų, viešosios tvarkos pažeidimų, pasipriešinimo pareigūnams atvejų ir registruotų eismo įvykių dinamika mūsų šalyje.

E. Misiūnas padarė išvadą, kad per minėtą laikotarpį Lietuvos gyventojų agresyvumas sumažėjo 8 procentais.

Europos „lyderiai"

Tačiau ši statistika toli gražu neguodžia lyginant ją su kitomis Europos valstybėmis. Nors nužudymų Lietuvoje sumažėjo 20 procentų, mūsų šalis pagal šių nusikaltimų skaičių yra pirmaujanti.

Pernai užregistruotas 301 nužudymas, kitaip tariant, 100 tūkst. gyventojų teko 8,9 žmogžudystės. Tokie duomenys reiškia, kad Lietuvos gyventojai mažiausiai gerbia kito žmogaus gyvybę ir įvairiems nesutarimams spręsti, nesusimąstydami ar nebijodami atsakomybės, imasi kraštutinių priemonių.

Pagal plėšimus Lietuva Europoje taip pat yra tarp lyderių. Aukštą visuomenės agresyvumą labiausiai rodo beveik trečdaliu išaugęs viešosios tvarkos pažeidimų skaičius.

Užslėptas smurtas

Minėti visuomenės agresyvumo rodikliai, anot įvairių sričių specialistų, toli gražu neatspindi realios padėties. Dauguma agresyvaus elgesio apraiškų niekur nefiksuojamos.

Psichologas Robertas Povilaitis tai vadina užslėptu smurtu. „Didžioji dalis tokio smurto netelpa į nusikaltimo rėmus – užgavo, įžeidė, gal net sudavė. Policijos suvestinių negalima vertinti kaip rodiklio. Tarkime, nužudymai. Matome atvejus, kurie buvo užregistruoti. Tačiau kiek buvo pasikėsinimų nužudyti? Šito niekas nežino. Kiek buvo galvojančių apie nužudymą ar savižudybę? Apie tai galima šiek tiek spręsti tik iš visuomenės apklausų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė R.Povilaitis.

Priežastys – šeimoje

Visuotinai pripažįstama, kad agresija pirmiausia pasireiškia šeimoje. „Galbūt agresyvūs veiksmai kartais atrodo beprasmiški: automobilių stiklų daužymas, praeivių užpuldinėjimai be jokios priežasties. Tačiau net ir tokie veiksmai yra motyvuoti. Galbūt užpuoliką prieš tai kažkas įžeidė. Visiškai nepamatuotų veiksmų nebūna“, – įsitikinęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Žukauskas.

Jis pažymėjo, kad šeimose, kuriose smurtauja tėvai, dažniausiai išauga agresyvūs vaikai. Jie nebemoka savo problemų spręsti kitaip, kaip tik kumščiais.

Vaikai – tarsi veidrodis, kuris atspindi aplinką. „Pažiūrėkite, kaip elgiasi tėvai, atvežantys vaikus į mokyklą. Labai mažai tokių, kurie sustoja tinkamoje vietoje. Važiuoja kuo arčiau pastato, vairuoja agresyviai. Vaikas daro logišką išvadą, kad būtent taip ir reikia elgtis“, – teigė policijos generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas.

Kas skatina agresiją?

Kaip sako psichologai, smurtas neatsiranda iš niekur. Tai – išmokstamas dalykas. Dažnai smurtas keliauja per kartas: seneliai baudė tėvus, tėvai – vaikus. Juk gimstame visi vienodi: tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje.

„Bet švedų mokyklose tik keturi penki vaikai iš šimto linkę smurtauti, tyčiotis iš aplinkinių, o Lietuvos mokyklose tokių vaikų yra maždaug ketvirtadalis“, – tikino psichologas R.Povilaitis.

Policijos pareigūnai viliasi, kad ateityje padėtis gerės. Švedijoje jau 30 metų galioja įstatymas, draudžiantis vaikus bausti fizinėmis bausmėmis.

„Fizinė bausmė – tai smurto pradžia. Pasaulyje dar tik apie 40 šalių yra priėmusios tokį įstatymą, tačiau akivaizdu, kad jis skatina teigiamus pokyčius. Lietuvos Seime taip pat jau kalbama apie tokį įstatymą. Naivu tikėtis, kad agresija gali būti visiškai išgyvendinta, bet sumažinti smurto protrūkius įmanoma“, – teigė psichologas.

Šaltinis: „Lietuvos žinios“