Žindymo karoliai - naujiena Lietuvoje, o kaip juos pasidaryti ką tik matėte "Mamyčių klubo" laidoje. Jeigu rankdarbiais užsiimti nemėgstate, o nerti nemokate - siūlome šiuos nuostabius "Eco Teething" karolius laimėti!
Skelbiame "naudingą" konkursą - komentaruose parašykite VIENĄ auksinį žindymo patarimą iš ASMENINĖS patirties! Atsakymus surinksime ir paruošime geriausių žindymo patarimų straipsnį, kuris padės būsimoms mamoms sėkmingai maitinti savo kūdikėlius.
Atsakymų laukiame iki vasario 6 dienos ir vienai originaliausiai pasisakiusiai - padovanosime "Eco Teething" (www.ecoteething.com) žindymo karolius!
MAITINU JAU ANTRĄ KŪDIKĖLĮ PATI IR ŽINAU KAIP TAI SVARBU JO TOLESNIAM GYVENIMUI. PIRMĄJĄ IŠMAITINAU IKI DVIEJŲ METŲ, JI AUGA SVEIKA IR LAIMINGA.
TODĖL MANAU VISŲ SVARBIAUSIA MYLĖTI SAVO KŪDIKĮ LABIAU NEGU SAVE IR KUO ILGIAU MAITINTI PAČIAI,NEŽIŪRINT Į KITŲ NUOMONĘ, NEPASIDUOTI NESVARBU KOKIE SUNKUMAI UŽKLUPTŲ. LINKIU VISOMS KANTRYBĖS IR IŠTVERMĖS, NES NUO TO PRIKLAUSO MŪSŲ VAIKŲ SVEIKATA IR GEROVĖ.
Aš naudoju maitindama dukryte čiužanti popieriu, ji šnarena su pirštukais čiupinėja, kol pavalgo. Kiek ilgai gar čiupines nežinau , ka po to gali reikt daryti, aišku tada reiks ieškoti šiu nuostabiai gražių karolių.
Man, kaip ir daugeliui maitinančių mamyčių, buvo atsiradę tikrai skausmingų problemų šioje srityje. Noriu duoti vieną patarimą, kuris išgelbėjo mane (ir ne tik mane, ir mano draugę). Būsiu laiminga, jei nors vienai mamytei mano patirtis padės. Atsiradus krūtyje sukietėjimų, vadinamų „guzelių“, užsikimšus pieno latakui (man ant spenelio atsirasdavo baltas šašelis ir pienas nebepratekėdavo, tam kartui padėdavo tik krūties mirkymas karštame vandenyje ), išbandžiau A. Karaliūnaitės tepalą „Žilė“. Šį patarimą man davė mano mama (šlovė Dievui, kad aš ją dar turiu ir galiu gauti gerų patarimų). Nelabai tuo tikėjau, bet skęstantysis griebiasi ir šiaudo...
Tepalą nusipirkau vienoje iš A. Karaliūnaitės parduotuvių. Krūtį ištepdavau šiuo tepalu nakčiai, ant išteptos krūties uždėdama polietileninio maišelio skiautę, kad neištepčiau rūbų. Naktį, maitindama kūdikį, pavalydavau tik spenelį, o ryte viską nuplaudavau. Užteko tik keleto kartų, kad mano problemos baigtųsi ( nos dėl šių bėdų buvau išbandžiusi ir gydytojo paskirtus antibiotikus, tepiau medaus- taukų mišiniu, masažavau, dėjau kopūstų lapus ir t.t., tačiau niekas nepadėjo) ir niekada nebepasikartotų. Iki šiol savo 1 metukų ir 6 mėn. dukrytę maitinu pienuku ir esu laiminga mama
😀
Sveikos mamytes, Is patirties galiu pasakyti, kad maitinimas krutimi pats didziausias stebuklas kuri patyreme ir iki siol dziaugemes abu su mazyliu. Nors nepatyrusei mamai tai gali pasirodyti misija neimanoma. Per 7 menesius buvo visko ir mano ir mazylio asaru. Auksine taisykle - "vadovautis savo, jau motiniskais tapusiais inkstingtais". Gamta viska jau yra paruosusi, nereikia jei priesintis, mylekite savo mazyli ir save. Ir neklausykite jokiu "senu babu" pasakojimu kaip joms buvo. Pagalvokit, kaip senoveje moterys issiverte be tiuciu, buteliuku, misinuku, visokiu sildytuvu ir serilizatoriu. Maitimo krutimi. Tai pats sveikiausias, saugiausias ir skaniausias maistas mazyliui. Busimom mamom patarciau perskaityti knyga " Nepakeiciamas kaip motinos meile" Kazimiezo Vitkausko parasyta. Sekmes mamytes! Bukite stiprios. 😉
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad žindyti vaikelį neužtenka vien tik noro, reikia turėti ir žinių, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Žindau vaikelį tik 4mėn, bet jau įgijau labai daug patirties. Kai mažyliui buvo mėnuo man prasidėjo mastitas ir galiausiai reikėjo operuoti supūliavusią krūtį. Po operacijos gydytojai siūlė nebemaitinti vaikelio, bet begalinio noro dėka, mes įveikėm visus sunkumus ir aš po savaitės vėl pradėjau žindyti. Tris savaites maitinau kūdikį tik sveika krūtimi, bet viską dariau, kad ir sergančioj krūty nedingtų pienas. Šiandien mano vaikas yra sveikas ir laimingas, valgydamas mamos pieną 😀
Jeigu norite sėkmingai žindyti kūdikį, reikia tuo pradėti domėtis dar nėštumo metu. Labai norėti ir stengtis, kad jūsų vaikas galėtų gauti geriausią maistą, kokį sukūrė gamta.
Sėkmingo žindymo paslaptis - mūsų galvose. Didžiąja dalim sėkminga žindymą lemia mūsų mintys, požiūris nusistatymai 😀
Zindant kudikeli reikia visai nedaug, tik silumos, meiles, svelnaus priglaudimo prie krutines ir maziukui megstamos melodijos ar daineles niuniavimas 😀
Svarbiausia ATSIPALAIDUOTI ir džiaugtis laiku su vaiku, iš tikro mažiau klausyti visokių patarimų (kuo ilgiau ir t.t.) ir viską pajausite patys su vaiku, kiek ilgai norėsis maitinti ir kiek ilgai tai pavyks 😉
Man nera nieko nuostabiau uz mamyte zindancia savo angeliukus..todel nepasiduokime ,stenkimes sia dievulio dovana dziaugtis kuo ilgiau ..tik vaikuciai mus daro laimingomis..sekmes
Mamos, ypač pirmakartės! Nesibaiminkite dar gimdymo namuose klausti personalo apie žindymo pozas, o nepavykus – perklausti dar ir dar. Ir mėginti, nes man pradžioje aukso vertės buvo maitinimo pagalvė, o paūgėjus mažajai atradau žindymo patogumą ir džiaugsmą pasiguldžius lovoje, greta savęs. NIEKADA neleiskite, kad Jus iš pasiryžimo vėžių išmuštų grubokos ar netaktiškos gydytojų, slaugių pastabos! Ir dar – Jūsų mamos, močiutės geranoriškai gali žarstyti patarimus, susijusius su mityba ir žindymo (pvz. pieno netrūks, jei valgysite chalvą, gersite balintą kmynų arbatą ir pan.), tačiau pasitikėkite ir paisykite gydytojų rekomendacijų, džiaugiuosi ligoninėje pasidalijusi savo abejonėmis ir gavusi atsakymą, jog kai kurie „skatinantys“ produktai gali sukelti mažučiui alergiją, o kai kurie tebus skysčiai (skysčių juk tikrai reikia). Pirmaisiais mėnesiais dėl natūralių priežasčių vaikutis gali būti itin neramus, irzlus, klykiantis, todėl neįsileiskite į širdį aplinkinių garsiai reiškiamų abejonių, neva trūksta pieno, vaikas alkanas, iš čia ir nuolatinis verksmas, ieškok, mama, alternatyvų (pvz. mišinėlių). Įsiklausykite, stebėkite savo mažąjį stebuklą – jo svorio, sauskelnių rezultatai objektyviai rodys, ar pienelio jam pakanka. Sėkmės, mamos! Turime Ypatingą Misiją, tad būkim jautrios, stiprios, svarbios!
Meilę, atsidavimą, begalinį norą žindyti - visos mes tai turim. Bet praktikoje juk vistiek daugiau ar mažiau susiduriame su sunkumais. Mano auksinis patarimas - nustoti (ar net nepradėti) SKAIČIUOTI. Neskaičiuokite minučių, praleistų prie krūties; valandų tarp maitinimų; maitinimo kiekių per parą; suvalgytų mililitrų; priaugtų gramų tris kartus per dieną (išskyrus mėnesinius svėrimus). NESKAIČIUOKITE!!! Pasitikėkite savo mažyliu.
Mano auksinis patarimas - Begalo Myleti savo Vaikeli, buti rami ir pailsejusi, nors nevisada iseina tai ;-). Bet kaip pamatai savo vaikelio sypsena ir akytes laimingas, visas nuovargis ir dingsta.... Dziaugites kiekviena minute maitindama savo vaikeli, glauzdama ji salia, tai nuostabiausias dalykas gyvenime.....:-)😍
Mano auksinis patarimas - ŽINDYMAS TURI TEIKTI DŽIAUGSMĄ.
Manau kiekviena supranta mamos pieno svarbą mažyliams. Maitinanti mama turi būti rami, maloniai nusiteikusi, mylinti, žindymu perteikianti visą gėrį savo vaikui. Kitu atveju, jei kankinasi ir žindo skausmuose ilgą laiką tik tam, kad galėtų pasakyti, jog "maitinu pati", manau pieno nauda vaikui nėra šimtaprocentinė...
Zinojau pagrindines taisykles: ramybe,maitinti visada kada nori vaikas, teisingai glausti prie kruties, jokiu buteliuku ir zinduku,BET... baime kad neturesiu pieniuko nugalejo.Zadinau dukryte nakti kad pavalgytu,nors ji saldziai miegojo.Kai ilgai verke bandziau iduoti zinduka.Apie ramybe galejau tik pasvajoti,nes nuo pirmu dienu dukryte nugriauze spenelius ir teko maitinti per asaras apie 3 menesius. Manau kiekvienoje seimoje yra savo auksine taisykle,musu tai- noras maitinti. Dukrytei 1m ir 2 men,maitinu ja dar pilnu tempu. As norejau maitinti,dukryte norejo mamos pienelio, o vyras mus palaike. Dirbom kaip viena komanda.
Mano patyrimu, žindyme svarbiausia - BE GALO DIDELIS noras tai daryti 😀 Klausyti tik savo širdies, o ne aplinkinių nuomonių. Nuo pat dukryčių užsimezgimo pilvuke, žinojau, kad maitinsiu, net neleidau sau galvoti kitaip, nes labai labai norėjau. Kantrybės, stiprybės, nenuleisti rankų ištikus pirmai pieno krizei, kuo dažniau glausti vaikutį prie krūtinės ir žindymas taps malonumu 😀
Sveiki, mūsų šeimoje 3 vaikai, du berniukai, jau dideli, ir pagranduke, ilgai planuota ir laukta dukryte, jai 1 mėn. Berniukus maitinau labai trumpai, vieną - 40 dienų, kitą - 2 sav. Patirtis pati baisiausia, tad su dukryte tikejausi to paties. Nepatikesite, tačiau maitinu, be problemu ir jaučiu tokį malonumą, tokią palaimą, jaučiusi, kaip devintam dangui. Taigi, nebūna vienodų nėštumų, vienodų vaikų, tad ir maitinimai būna skirtingi, svarbiausia neprarasti tikėjimo ir ryžto, o jei negali maitinti, tai per prievarta to nedaryti, savęs nekankinti ir nekaltinti.
Svarbiausia savimi tiketi 😀
Tikekite jog pavyks ir isiklausykite i save ir savo stebukleli bei dziaukites uzgimstanciu ir stiprejanciu rysiu. Tas rysys neleis nuleist ranku, o iskilus sunkumam pades susiimti 😀
Svarbiausia pačioje pradžioje nusiteikti, kad jums tikrai pavyks žindyti ir niekada nenuleisti rankų jeigu iš pirmo karto kažkas nesigavo.
Svarbiausias dalykas žindyme: žindyti kūdikį tada kada jis nori ir tiek kiek nori, o ne pagal nustatytą grafiką.
Svarbiausia pati pradžia, nenuleisti rankų jei kas nepavyksta. Žindyti galime visos tik kartais reikia kantrybės.