Komedijos „Ša, kalba mamos!“ aktorės – atvirai apie motinystę

Šešios žavios aktorės – Gabija Ryškuvienė, Redita Dominaitytė, Lina Budzeikaitė, Aldona Vilutytė, Saulė Degutytė ir Kristina Mauruševičiūtė, pasak režisieriaus Aido Giniočio, turi teisę sakyti nuogą tiesą apie motinystę.

Visos jos mamos, vaidinančios mamytes „Idioteatro“ ir „Keistuolių teatro“ komedijoje „Ša, kalba mamos!“. Aktorės bei A.Giniočio kolegė režisierė Joana Čižauskaitė, kartu sudėjus, augina dešimt vaikų.

Apie savo asmenines motiniškas patirtis bei komedijos aštrias, bet kartu ir juokingas tiesas kalbamės su Gabija, Redita, Lina, Aldona, Saule bei Kristina.

Grįžimas į teatrą tarsi gimdymas

–Redita, kiek spektaklyje vaidinama mama panaši į jus pačią?

{smallpic:redita}

–Manau, kad daug kuo panaši...Pradedant tuo, kad ji yra mama, baigiant jos siužetine linija ir kai kuriomis charakterio savybėmis. Todėl neįsivaizduoju, kad galėčiau vaidinti bet kurią kitą spektaklio mamą. Elison yra mano, o gal aš esu jos, mes neidentiškos, bet panašios. Ji – tarsi dar vienas mano kūdikis, tarsi mama mamoje.

–Į teatrą sugrįžote po pertraukos. Kaip jaučiatės?

–Pakylėtai. Mano gyvenimas buvo nusistovėjęs, turėjo savo ritmą: šeimyninis fotografijos verslas, vaikai, namai, fotografijos studija – uždaras ratas, ir staiga – teatras. Neturėjau iliuzijų grįžti į jį, ypač Vilniuje, aš juk kaunietė ir dar naujakurė. Būtų reikėję statyti viską iš pradžių, o nei motyvacijos, nei vidinės energijos neturėjau, be to, ir amžius nebuvo palankus. Tačiau teatras man šventas, taigi gavau galimybę grįžti į šventovę. Tad grįžimas kaip gimdymas – ir skausmingas, ir saldus… Mėgaujuosi kiekviena buvimo tarp šio spektaklio kūrėjų bei atlikėjų akimirka.

Gimus pirmagimiui prakalbo savo mamos balsu

–Saule, „Ša, kalba mamos!“ pastatyta pagal kanadietišką pjesę. Ar daug teko ją modifikuoti ir taikyti lietuviškoms aktualijoms? O gal viso pasaulio mamos išgyvena panašius dalykus?

{smallpic:saule}

–„Lietuvinome“ tik įvairius pavadinimus, o pati problematika, atmosfera ir visi kiti mamas jaudinantys dalykai Lietuvoje panašūs, lygiai tokie patys kaip ir Kanadoje, turbūt ir Australijoje, ir kitam pasaulio krašte mamos yra tik mamos. Manau, motinystė neturi valstybinių sienų.

–Dažnai paauglystėje ar jau šiek tiek vėliau, kol dar neturime vaikų, pagalvojame, kad nors ir labai mylime savo mamas, bet pačios būsime visai kitokios, nekartosime jų klaidų. Tačiau ar dabar būdama mama pastebite, kad tikrai neretai elgiatės lygiai taip pat kaip ir jūsų mama? O gal atvirkščiai visada svajojote būti tokia mama, kaip jūsiškė?

–Kai gimė mano pirmasis sūnus (aš jų turiu du ir dar vieną mažytę dukrytę), jau antrą dieną prakalbau savo mamos balsu. Aišku, kad tai mane šokiravo, bet kuo toliau, tuo mažiau tuo stebiuosi. Tam nelieka laiko – reikia gyventi. Ir tik tyliais (nes JIE jau miega), vėlyvais vakarais pasižadu sau rytoj nesielgti taip, kaip šiandien. Tačiau išaušus rytui vėl reikia gyventi.

Mamų universitetų nėra

–Gabija, turite ilgiausią motinišką patirtį iš visų spektaklio aktorių. Ar metams bėgant būti mama darosi lengviau, ar sunkiau?

{smallpic:gabija}

–Kiekvienas vaiko gyvenimo etapas skirtingas ir kiekvienam etapui – savi sunkumai, rūpesčiai ir džiaugsmai, bet labai smagu, kai vaikas pradeda kalbėti ir gali pasakyti mamaim ką galvoja.

–Ką manote apie pasakymą „motina iš pašaukimo“?

–Kadangi nei mamų universitetų, nei mamų mokyklų, nei būrelių nėra, tai manau, kad visos mamos yra iš pašaukimo. Jos tiesiog išgirsta savo širdyje tą motinišką šauksmą ir paklūsta jam.

Motinystė „veža“, tik kartais akumuliatorius „nusėda“

–Kristina, kokias motiniškas pamokas geriausiai išmokote iš savo mamos?

{smallpic:kristina}

–Man labai patinka, kaip mano mama bendrauja su savo anūku. Dar visai kūdikį klausdavo kur buvo, ką matė, ar patiko. Domėdavosi jo nuomone įvairiais klausimais. Bendraudavo ne kaip su kažkuo mažesniu, o su sau lygiu. Ir dabar jie turi savų paslapčių, bendrų temų, kuriomis kalbasi. Man tas labai patinka ir aš stengiuosi kurti tokius santykius su savo vaiku.

–Ne taip seniai Lietuvoje buvo vykdoma kampanija „Tėvystė veža“. O kaip yra su motinyste, ji „veža“?

–Motinystė „veža“. Tik keliai ir oro sąlygos būna visokie, o dar ir akumuliatorius netinkamiausiu momentu „nusėda“, tada visai jau nuotaika gali imti ir subjurti. Bet išsimiegojus ir geros nuotaikos važiuoti labai smagu.

Motinystė aplankė gan vėlai

–Lina, spektaklyje vaidinate labai intelektualią, menus išmanančią, restoranus iki vaikučio gimimo lankiusią mamą. Galbūt ji panaši į jus pačią?

{smallpic:lina}

–Panaši ir net labai. Motinystė mane aplankė gana vėlai, tad turėjau daug gražaus laiko pasimėgauti įvairiomis gyvenimo teikiamomis galimybėmis, tai ne tik restoranai ar intelektualus bendravimas su menininkais (tai mano natūrali aplinka), bet ir kelionės, kalbų mokymasis ir pan. Galima sakyti, kad iki Augusto gimimo gyvenau sau, todėl dabar mielai galiu dalintis savo dėmesiu ir patirtimi, pabandyti duoti tai, ką, mano nuomone, galiu duoti gero.

–Kas labiausiai jūsų pačios gyvenime pasikeitė tapus mama? Kokie pokyčiai jums pačiai buvo netikėti?

–Pasikeitimai buvo dideli, pradedant dienos ritmu (turiu galvoje miegą, maistą ir visišką dėmesį mažiui) ir baigiant interesų ratu.

Gyvenime esu kitokia mama

–Aldona, jūsų vaidinama mama pati šmaikščiausia. Ar realiame gyvenime dažnai tenka nusijuokti iš savo motiniškų pareigų? Apskritai, ar motinystė linksmas reikalas, o gal joje daugiau nervų, isterijos, baimės ar tylos?

{smallpic:aldute}

–Mano vaidinamas personažas nėra panašus į mane. Gyvenime esu kitokia mama. Nemanau, kad motinystė yra linksmas dalykas. Tai ir didžiulė atsakomybė, ir džiaugsmas. Motinystėje pilna visko: nerimo, bemiegių naktų, baimės ir džiaugsmo, meilės, jausmų ir emocijų pilnatvės. Ir niekada nežinai, kas laukia kitą dieną.

–Kokios būdavo jūsų repeticijos, kai susitikdavote šešios mamos aktorės ir taip pat mama režisierė? Kaip sekdavosi režisieriui A. Giniočiui jūsų mamiškas kalbas ir emocijas suvaldyti? Gal dalį jūsų asmeninių patirčių perkėlėte ir į spektaklį?

–Repeticijose būdavo be galo daug kalbų, plepėjimo, dalijimosi patirtimi, patarimais. Negalėdavome pradėti repetuoti valandą prieš tai prie arbatos ar kavos nepaplepėjusios. Šio spektaklio repeticijos ir darbas jame labai skyrėsi nuo kitų mano darbų, ir prisiminsiu tai kaip įdomią, ne tik profesinę, bet ir gyvenimišką patirtį. Nemanau, kad A. Giniočiui su mumis buvo lengva, suvaldyti tiek moterų, kurios yra mamos, reikia didžiulės kantrybės. Ačiū jam. Manau, kitas vyras režisierius būtų gal ir pabėgęs.

Artimiausi komedijos „Ša, kalba mamos!“ pasirodymai:

Vilniuje balandžio 7 d., 19 val., Keistuolių teatre (Laisvės pr. 60);

Kaune balandžio 17 d., 18 val., Kauno kultūros rūmuose „Girstutis“ (Kovo 11-osios g. 26);

Alytuje balandžio 20 d., 18 val., Alytaus kultūros ir komunikacijos centre (Pramonės g. 1B);

Ukmergėje balandžio 21 d., 19 val., Ukmergės kultūros centre (Kauno g. 8).