Sausio 17-22 dienomis Menų spaustuvėje vyks antrasis festivalis „Kitoks teatras vaikams“.
"Mamyčių klubas" kalbina viena iš festivalio organizatorių- teatrologę Vladą Kalpokaitę, Menų spaustuvės viešųjų ryšių koordinatorę, taip pat - 3,5 metų teatro gerbėjo Dominyko mamą.
„Kitoks teatras vaikams“ – kodėl „kitoks“? Koks tada yra įprastas teatras vaikams Lietuvoje?
Visų pirma, tas KITOKS nestoja į jokią opoziciją su kažkokiu TOKIU. Mes bandėme vienu žodžiu apibrėžti tuos spektaklius vaikams, kurie yra rodomi vaikams Menų spaustuvėje (ir kituose mums savo dvasia artimuose teatruose), ir atsirado tas KITOKS.
KITOKS – visų pirma toks, kuris po spektaklio neveja savo žiūrovų kuo greičiau įšokti į striukeles ir skubėti namo. Visi kūrėjai, dalyvaujantys mūsų festivalyje, po savo renginių rengs žiūrovams edukacinius užsiėmimus (rodys, mokys, ragins patiems bandyti tai, ką matė scenoje). Norisi pabrėžti, kad tai yra ne vien festivalinė, o jų įprasta praktika.
Dar KITOKS, nes traktuoja savo kūrybą tokiai auditorijai ne kaip šalutinę veiklą repertuarui užpildyti, o kaip labai svarbią. Kurioje lygiai taip pat galima ieškoti šiuolaikinės, inovatyvios teatro kalbos, turint ambicijų tą kalbą „versti“ į vaiko suvokimui priimtiną estetiką. Nieko neprastinant, nesupaprastinant, be ženklo primityvo.
Dar, tas mūsų vadinamas KITOKS teatras gerbia savo žiūrovą ir mano, kad jis tikrai nėra kažkoks „padarėlis“, kurį reikia tik linksminti, kutenti ir maitinti visokio pobūdžio saldėsiais. Teatras turi realių galių aiškinti mažam žmogui, kas per pasaulis tapo jo namais, padėti spręsti problemas (kurios deja atsiranda žymiai anksčiau už pirmą dvejetą). Apmaudu, kai jis tų galių atsisako.
Kalbant apie tai, koks yra įprastas teatras vaikams Lietuvoje, galiu pasakyti tik tiek, kad visoks... Labai gerai yra tai, kad jau atsiranda nemažai tokių, kurie stengiasi būti KITOKIE. Bet vis dar yra ir tokių, kurie nesistengia, nes nemato reikalo. Vienintelis kriterijus jiems – pilna salė.
Papasakokite plačiau apie festivalio programoje esantį spektaklį, skirtą... kūdikiams. Bent jau Vilniuje iki šiol nebuvo tokio repertuarinio spektaklio nė viename teatre.
Klaipėdos lėlių teatro spektaklis „Apapa“ atsirado, jo autoriams (rašytojai Gitanai Gugevičiūtei, režisierei ir dailininkei Gintarei Radvilavičiūtei, aktoriams Donatui Savickiui ir Amandai Račkauskytei bei kitiems) rimtai pasigilinus į kūdikių suvokimo psichologiją. Be to, jie turi ir asmeninės patirties, augindami savo vaikus. Spektaklį sudaro trumpų istorijėlių vėrinys, kuris per įvairius žaidimus, įprastus ir jaukius veiksmus ne tik linksmina žiūrovus, bet ir lavina dėmesį, koordinaciją. „Apapa“ visuma sukuria šiltą atmosferą, artumo pojūtį.
Kokius ypatingiausius spektaklius išskirtumėte šių metų festivalyje?
Šiemetiniame festivalyje dalyvaus Keistuolių teatras su naujausia premjera „Mykolas žvejas“, Stalo teatras su trimis spektakliais, šokio teatras „Dansema“ su dviem vaidinimais, teatras „cezario grupė“, kuris festivalyje pristatys savo pirmąjį bandymą kreiptis į jauniausią auditoriją, iš uostamiesčio atvyks Klaipėdos lėlių teatras su dviem spektakliais ir menininkų grupė „Žuvies akis“ su šiuolaikinio šokio spektakliu, iš Italijos pasikvietėme trupę „Scarlattine Teatro“ su interaktyvių komiksų spektakliu visai šeimai „ManoLibera“. Šiemet pristatome dar vieną naują žanrą – šiuolaikinį cirką. Lietuvių žonglierių grupė „Antigravitacija“ kartu su Menų spaustuve parodys spektaklį „Stebuklingas medis“.
Mums jie visi tikrai ypatingi. Skirtingų žanrų – teatro, šiuolaikinio šokio, lėlių, objektų, šiuolaikinio cirko ir net komiksų. Iš Vilniaus, Klaipėdos ir nedidelio miestelio Italijos Lombardijos regione. Siūlau tiesiog pasidomėti festivalio programa (www.menuspaustuve.lt), įsivertinti visus kriterijus ir ateiti į mūsų festivalį!
Ačiū už pokalbį!
