Sveikos, užsukau pasidalinti savo džiaugsmo akimirkomis.
Vienas didžiausių mane džiuginančių jausmų - tai mažylio judesiukai. Kiekvieną vakarą esu džiuginama spyrių ir priminimų, kad po širdimi nešioju mažąjį stebuklą. Kuo toliau, tuo spyriai darosi smarkesni, greitai ir vyras galės, uždėjęs ranką ant pilvo, pajausti mažąjį gyventoją.
Antra, mane pradžiuginusi žinia, jog pagaliau ir miestas, kuriame gyvenu, sulaukė sniego. Šią savaitę krentančias snaiges išvydau net tris dienas, aišku, kitą rytą sniego kaip nebūta, bet džiugu, kad žolė pasidengė sniegeliu.
Ši savaitė atnešė man daug neramumų. Labai džiaugiuosiu mažyliu, tačiau pradeda valdyti emocijos. Vieną minutę atsisėdu ir verkiu, nežinodama kodėl, kitą minutę sėdžiu ir galvoju, kaip reikės gimdyti, o trečią minutę sėdžiu ir galvoju, kad reikia šiek tiek atsinaujinti.
Iš tiesų, labai džiaugiuosi, kad greit pavyko susilaukti mažojo stebuklo, tačiau psichologiškai nesu pasiruošusi gimdyti, bet stengiuosi tai pakeisti. Kasdien užsiimu saviįtaiga, kad viskas bus gerai bei domiuosi įvairia literatūra.
Iki kitos savaitės,
laiminga, bet šiek tiek sutrikusi nėštukė Ugnė
Nuotaikų kaita - įprasta, verčiau nepasiduoti blogoms nuotaikoms, o domėtis, kaip kad ir darai - įvairia literatūra ir pozityviai nusiteikti 😉 🌷
Labai dziaugiuosi uz jusu seima 😀 Kaskart perskaiciusi tavo dienorasti pasikraunu geromis emocijomis 😀 saunuole,taip ir toliau 🌷 😀