Kajus atšventė vienerių metukų tortadienį!

Ant Naujųjų metų slenksčio gimęs Kajus linksmai atšoko savo vienerių metukų jubiliejų. VALIO! Sveikiname!

Štai ir nuvilnijo, prabėgo dar vieneri metai, kupini daug džiugių, įsimintinų akimirkų, be abejo pasūdyti ir trupučiu liūdesio kartėliu, tačiau šie metai buvo neeiliniai mūsų su vyru gyvenime, nes lygiai prieš metus gruodžio 31 – ąją gimęs mūsų sūnelis Kajus atnešė į mūsų namus ir širdis neapsakomą džiaugsmą, tapome jaunais, bet atsakingais tėveliais.

Niekada nepamiršiu tos nuostabios akimirkos, kai išvydome savo angeliuką ir kai drauge su vyru braukėme džiaugsmo ašaras. Taigi neseniai atšventėme savo stebukliuko pirmąjį gimtadienį, tad noriu pasidalinti smagiomis akimirkomis bei emocijomis ir su jumis.

Rytas prasidėjo paprastai, tačiau namuose tvyrojo šventiška nuotaika, juk dviguba šventė. Papusryčiavome, nekantraudami dirsčiojome į laikrodį ir štai rodyklėms atsistojus 9 val.55 min. (būtent tuo metu mažasis išvydo pasaulį), sveikinome mažulėlį bučinukais ir apkabinimais, o dovanos vėliau.

Netikėtai sulaukėme mano močiutės skambučio, irgi sveikino mažąjį jubiliatą.

Ką gi, ėmiausi ruošos. Maždaug apie pietus sulaukėme anytos su vyru ir mažesniuoju vyro broliu. Truputėlį nuliūdome, nes jie pranešė, kad vakare neatvažiuos ir dėl to atvažiavo pasveikinti mažiuką anksčiau.

{pic:1}

{pic:2}

{pic:3}

Mažylis gavo vaikišką mažą sėdimą „pufą“ bei vokelį, kuris buvo skirtas mums prisidėti prie naujos automobilinės kėdutės. Šaunios dovanos. Tuo metu gaminau mini sumuštinukus (ačiū mamytei, kuri juos buvo dėjusi į MK) ir sulaukiau vyro brolio pagalbos. Tad darbavomės kartu.

{pic:4}

{pic:5}

{pic:6}

Tuo pat metu gaminau žele tortą. Tad bėginėjau tai į vidų, tai į lauką pilti naujus sluoksnius, o mažasis džiaugėsi savo dovanėle. Kai viskas buvo suruošta, nuskubėjome pūsti balionų, šis procesas Kajui labai patiko.

Įpusėjus šį procesą sulaukėme mažiuko kūmos – mūsų draugės Rasos, be abejo, taip pat su dovanomis mažajam krikštasūniui – šiltu šuneliais puoštu pledu. Įsiamžinome. Tada nutarėme aprengti mažąjį jubiliatą.

{pic:8}

Kol susiruošėme, sulaukėme ir vakaro. Vyras paruošė šašlykinę, padengėme stalą ir pradėjome vakaroti. Tiesa, mažasis visą vakarą negalėjo palikti ramiai mamos karolių ir kitų blizgučių.

Netikėtai sulaukėm nekviesto svetelio, per langą spoksojo katytė.

{pic:7}

Ką gi, nutarėme įteikti mažajam dovanėlę – supamą arkliuką.

{pic:9}

Kajukas buvo labai patenkintas, gavęs šį įdomų daiktą, o kai suprato jo paskirtį, buvo dar laimingesnis.

Jam taip patiko sūpuotis, kad likusią dalį vakaro praleido tik ant arkliuko, kol mus visus prajuokino, mat tiek suposi, kad vos ne virst pradėjo snausdamas nuo jo. Pagavau žiovaujantį.

Pasistiprinę vaišėmis ant stalo dėjome mano gamintus tortus, žele, biskvitinį ir specialiai mažajam mano gamintą tortą – mašinytę.

Mažiukui patiko fontanas ant torto.

{smallpic:10}

Mažasis prisiragavęs torto ir kupinas gausybės įspūdžių palaimingai užmigo, o mes vakarojome ir laukėmė Tigro metų.

Roberta Vasiliauskienė