Kaip atgauti jėgas persirgus klastinguoju virusu COVID-19, kuris pakeitė viso pasaulio žmonių gyvenimą? Dažnas, lengvai įveikęs šią infekciją ir išvengęs komplikacijų bei ligoninės, lengviau atsidūsta. Pirmoji kylanti mintis – pagaliau tai baigta! Liga sėkmingai įveikta ir jau galima sugrįžti į įprastas gyvenimo vėžes. Visgi medikai įspėja, kad per daug atsipalaiduoti nederėtų: šio viruso keliai kiekvieno žmogaus kūne nėra tiksliai nuspėjami.
COVID-19 – imuninės sistemos lūžis
Stebėdama pacientų nusiskundimus, klinikos „Health Optimizing Vilnius“ šeimos gydytoja Gabrielė Bagdonė pastebi aiškią tendenciją: net ir sėkmingai persirgus šia liga ar praėjus 3 mėnesiams po COVID-19 diagnozės patvirtinimo, žmogui gali būti nustatyti tam tikri neurologiniai sutrikimai: nerimas, depresija, skonio ir uoslės pokyčiai, galvos, raumenų skausmai, regėjimo bei klausos sutrikimai, galūnių silpnumas, drebėjimas, atminties, kognityvinių funkcijų sutrikimai, nuotaikų kaita.
Jei iki susirgimo COVID-19 infekcija paciento kūnas jau turėjo tam tikrų lėtinių ligų, uždegimų, labai tikėtina, kad po persirgtos virusinės infekcijos lėtinės ligos forma gali paūmėti, o visas organizmas atsistatyti sunkiau. Sveikatos sutrikimas, kuris dangstėsi be simptomų iki pat patirto imuninės sistemos lūžio, gali tapti rimta problema.
„Labai svarbu išsiaiškinti, kokia žmogaus sveikatos būklė yra dabar, o įvertinus COVID-19 sukeltas pasekmes, būtina jas kuo greičiau pašalinti. Reikia turėti atskirą sveikatingumo planą, kuris padėtų paciento organizmui sugrįžti į geros savijautos tašką, o galbūt net sustiprintų kūną, kad galimi ateities iššūkiai sveikatai sukeltų kuo mažiau neigiamų padarinių,“ – teigia G. Bagdonė.
Norint išlaikyti gerą bendrąją organizmo būklę, patartinos įvairios reabilitacinės procedūros: mankštos, visavertė sveika mityba, psichosocialinė parama. Suvokus, kad sveikatos atkūrimo kelias yra daugialypis, patiems pacientams tampa aiškiau ir ramiau: žmogus supranta, kad jo dar pilnai neatsistačiusi sveikata yra tik esamo proceso dalis, net jei vargina nerimas, raumenų silpnumas ir panašūs simptomai. Pasak šeimos gydytojos, pritaikius tinkamą sveikatos atkūrimo planą, gerėja bendroji žmogaus savijauta, kūnas pamažu tampa fiziškai pajėgus vis didesniam fiziniam krūviui ir savu tempu grįžta į prieš tai buvusį gyvenimo ritmą.
Ką daryti persirgus COVID-19 infekcija?
- Nusiraminkite. Pirmiausia, nesitikėkite grįžti prie sau visiškai įprasto gyvenimo ritmo iš karto, vos grįžę namo, ar gavę neigiamą viruso testo atsakymą. Nuo šiol skirkite sau pakankamai laiko, kad prie senos kasdienės veiklos pereitumėte palaipsniui. Turėkite omenyje, kad dar visai neseniai kovojote su liga, kuri smarkiai puolė jūsų imuninę sistemą – protinga tik palaipsniui įsitraukti į senas užduotis ir rutinas, užuot nėrus į ankščiau nebaigtus darbus stačia galva.
- Atkreipkite dėmesį į išliekamuosius reiškinius. Konsultuokitės su savo sveikatos priežiūros specialistais. Nesvarbu, ar tai išlikęs varginantis galvos skausmas, ar tik nuovargio epizodai – palaikykite nuolatinį ryšį su savo gydytoju, jei po persirgimo infekcija vis dar turite nusiskundimų. Įvairios procedūros padeda pašalinti šiuos nusiskundimus kur kas greičiau, nei juos ignoruojant ir laukiant, kol simptomai praeis savaime.
- Mankštinkitės. Mankštinimasis gali būti varginantis tuo atveju, jei dar tik atsigaunate, o Jūsų kūnas vis dar yra silpnas. Tačiau palaipsniui įtraukdami mankštą į savo kasdieninį planą tapsite fiziškai ir psichiškai sveikesni. Pradėkite nuo lengvų pasivaikščiojimų gryname ore, palengva įtraukdami intensyvensius fizinius pratimus. Konsultuokitės su savo sveikatos priežiūros specialistais, koks fizinis krūvis Jums yra tinkamiausias.
- Sveikai maitinkitės. Tai vienas svarbiausių aspektų visiems, norintiems savo kūną praturtinti maistinėmis medžiagomis, vitaminais, mineralais – sveika mityba gali reikšmingai pagreitinti Jūsų sveikatos atsistatymo procesą. COVID-19 infekcija kūnui teikia daugybę streso, daugelis pacientų netenka svorio, o gydymo metu skirti medikamentai taip pat gali daryti įtaką bendram kūno nusilpimui. Taigi, pasistenkite suplanuoti savo mitybą taip, kad joje būtų ekologiškų produktų, daržovių, vaisių, stenkitės ruošti organizmui lengviau pasisavinamą maistą. Tokiais atvejais visada rekomenduojama turėti mitybos planą, sudarytą specialisto – tik taip būsite tikri, kad Jūsų mitybos racionas išties subalansuotas.
- Lavinkite savo atmintį. Tiesa ta, kad COVID-19 virusas gali paveikti ir paciento atmintį. Norėdami atgauti prarastą dėmesį ir kognityvinius sugebėjimus, dalį savo dienos skirkite galvosūkiams, atminties žaidimams ir veikloms, kurios priverčia labiau susimąstyti. Pradėkite nuo tų užsiėmimų, kurie nekelia didelių pastangų ir palengva didinkite iššūkius. Taip aktyvinsite savo nervines ląsteles, kursite naujas neuronų jungtis ir atstatinėsite savo nervinę sistemą. O galbūt netgi ją patobulinsite, suteikdami galimybę susikurti naujiems įgūdžiams ir gebėjimams!
- Savo sveikimo kelionėje palikite vietos ir kitiems. Tai gali būti Jūsų sveikatos priežiūros specialistų patarimai, draugo pagaminti pietūs, psichologo konsultacija ir t.t. Nepamirškite, kad pilnai atstatyti jėgas padeda ne tik paties paciento indėlis, bet ir aplinkiniai. Tad tikrai nesidrovėkite klausti, domėtis, prašyti pagalbos. Tyrimai rodo, kad įsiliejimas į bendruomenę, draugai ilgina gyvenimą, mažina stresą, apsaugo nuo lėtinių ligų, kuria pilnavertišką gyvenimą. Tad nepamirškite ir šių, rodos, paprastų, bet tokių reikšmingų detalių, stipriai gerinančių Jūsų sveikatą.
- Pasidomėkite naujausiomis technologijomis. Viena jų – PEMF. Tai pulsinė elektromagnetinių bangų terapija, kurios metu sukuriami trumpi didelės galios elektromagnetiniai impulsai, veikiantys audinį. Tai lyg ląstelių ,,įkrovimo“ mašina, galinti padidinti ląstelių voltažą (elektros įtampos laipsnį) vietiniame audinyje ir pataisyti ląstelių membranų dialektines savybes. Šis procesas įgalina ląsteles teisingai keistis jonais, sumažina galimus uždegimus ir stimuliuoja ląstelių atsistatymo bei atsinaujinimo procesus. Kiekvienos ląstelės uždavinys – tai medžiagų (pvz. natrio, elektrolitų, mineralų, maistinių medžiagų, fermentų, hormonų ir kt.) mainai tarp ląstelių membranų. Lėtinės ligos metu sumažėja membranos įtampa arba medžiagų mainų potencialas. Sukeldama elektromagnetinius impulsus, PEMF technologija daro įtaką ne tik visam organizmui, bet ir tiksliai veikia specifinę indikaciją – probleminę vietą.
Pasveikimas ir ilgalaikis atsistatymas
„Norėdami dar labiau paspartinti organizmo gijimą, klinikoje „Health Optimizing Vilnius“ taikome pulsinę elektromagnetinių bangų terapiją, ženkliai mažinančią COVID-19 infekcijos poveikį organizmui“, – pasakoja gydytoja G. Bagdonė. „Šios technologijos tikslas – sumažinti plaučių, alveolių ir bronchų audinių uždegiminių pažeidimų bei randų kiekį, kai kūnas išgyvena sveikimo ir gijimo procesus.“
Pasak specialistų, net ir praėjus nemažai laiko nuo atsigavimo po COVID-19 infekcijos, PEMF svarba bei įtaka išlieka: technologija gydo paveiktus plaučių audinius, gerina deguonies įsotinimą. Tai ypač taikytina pacientams, kurių kompiuterinėse tomografijose yra aiškūs randai arba sumažėjęs plaučių pajėgumas funkcinių tyrimų metu. Esant tokiai situacijai, tikėtina, kad PEMF technologiją taikyti reikės ilgiau – tam, kad būtų išlaikytos prarastos, pagydytos pažeistos plaučių funkcijos, palengvėtų ilgalaikis plaučių gijimas.
Gydytoja G. Bagdonė visiems pacientams, persirgusiems COVID-19 infekcija, linki nesibaiminti išliekamųjų neigiamų viruso reiškinių, bet, tuo pačiu, jų neignoruoti – kreiptis konsultacijai į sveikatos priežiūros specialistus, kurie sudarytų efektyvų geros sveikatos atkūrimo planą. O turintiems planą ir žinantiems, kuria kryptimi reikia judėti, visuomet ramiau.