Kur buvus kur nebuvus antradienio popietę suskambo į duris skambutis. Tai buvo dėdė kurjeris, pagaliau atnešęs nemažą dėžę Friso košių.Pirmasis patikrinti siuntą suskubo broliukas Kasparas. Nieko nelaukęs jis praplėšė vieną pakuotę košių ir pasakė, kad šios košės yra būtent jam.Neilgai trukus atropojo ir būsimoji košių degustatorė Fausta.Iš pradžių košes ji degustavo taip...paskui... štai šitaip...Mažylei pareikalavus suskubau gaminti maistelį. Šį kartą bandome Friso pienišką ryžių-bananų košę. Atidžiai perskaičiau instrukciją. Kadangi Faustai jau 9 mėnesiai, tai pyliau 200 ml vandens...bet... dėjau tik 6 šaukštus Friso miltelių (nurodyta buvo 8). Pliusas: košė labai gerai maišosi, gumuliukų neatsirado.Pirmoji reakcija paragavus košės...hm...reakcija paragavus antrą šaukštelį košės...oj...mamyte, gal dar...po 4-5 šaukštelių košės mažoji degustatorė žūtbūt pareikalavo vandens... ir greitai!!atsigėrusi vandenuko, Fausta valgė toliau... bet... nelabai noriai...mieliau žaidė su šaukšteliu...Išvados: košės suvalgyta mažiau nei pusę lėkštutės... Pastebėjau, kad mano virtas daržovienes ir paprastas kruopų košes Fausta valgo daug mieliau. Ši Friso pieniška ryžių-bananų košė yra per saldi. Tik atidariusi pakuotę pajutau stiprų vanilės ir bananų kvapą. Pliusas, lengva išmaišyti, nesusidaro gumuliukų. Žiūrėsime, kaip seksis degustuoti kitas košytes.
Slapukai, įskaitant trečiųjų šalių slapukus, naudojami siekiant pagerinti ir pritaikyti šios svetainės turinį vartotojų poreikiams. Toliau naršydami šioje svetainėje sutinkate naudoti slapukus.
SutinkuSužinokite daugiau
o mano maziui labai patinka saldzios koses 😃
idekit druskos 😃
Visos frisos koses yra ziauriai saldzios.