Kaip atsakyti į nepatogų klausimą „Iš kur aš atsiradau?“

Šia įdomia tema, kuria ryt išvysite parengtą ir „Mamyčių klubo“ reportažą, pradėjome diskusiją, iš kurios paaiškėjo viena – geriau sakyti tiesą (žinoma – atsižvelgti į vaikučio amžių), tačiau jokiu būdu neminėti jokių kopūstų ar gandrų.

Anksčiau ar vėliau šio „nepatogaus“ klausimo sulaukia visi tėvai. Tad ir anksčiau apie tai esame diskutavę – ar detaliai iškloti visą tiesą, pavyzdžiui, pasakyti mažyliui, jog atsiradai iš mamos pilvelio. O gal papasakoti pasakas, kurias mums sekė mūsų tėveliai?

Turbūt šiuolaikiniai tėvai jau vengia minėti gandrus ar tai, kad kūdikis nupirktas ligoninėje. Nes aš tikrai pamenu savo tėčio vis kartojamą frazę į mano klausimą „Iš kur aš atsiradau?“. Kai nepatikėdavau, kad atnešė mane gandrai, tuomet ėmė sakyti: „Tave tiesiog nupirkome ligoninėje“.

Mes su dukryte Saule, kuriai jau vasarą sukaks penkeri, ne kartą esame apie tai kalbėję. Pradžioje sakydavau, kad tam, kad vaikutis gimtų, reikia dviejų vienas kitą mylinčių žmonių (tėčio ir mamos). O tada prakalbome apie pilvelį, kuris vis auga, nes viduje esantis kūdikis auga. Ji susidomėjusi klausėsi žiūrėdama mano nėščios nuotraukas.

Kol kas ji dar neklausė, kaip tas leliukas ten pateko ir pan. Tačiau ir tam atvejui turiu knygelę, kurioje labai vaikams suprantamai ir aiškiai viskas išdėstyta (net su paveikslėliais).

O štai ir jūsų įdomios nuomonės:

mam

Mano mažajai sesutei svarbiausias klausimas buvo – ar ji irgi, kai užaugs, turės leliuką. Mama pasakė „taip“. Ji žinojo tiek, jog mažylis būna pilve. Vieną dieną pareiškė, kad jai reik daugiau valgyti, nes ji pilvelyje turi vaikelį ir kai ji užaugs, tada ir jis išlys. Jai buvo gal 3-4metukai. Na o man dar negreit bus ištartas šis klausimas. Mano mažajai – 2 mėnesiai, bet labai lauksiu šios laidelės, nes smalsu, kaip vaikučiams paaiškina, gal pasisemsiu idėjų.

laura

Maniškė dukrytė, būdama 5 metukų, matė, kaip mano pilvas auga ir klausė, kaip iš ten išlys vaikiukas. Pasakiau, kad pro bambą. Tačiau turi gudresnę draugę, kuri greit jai padėtį išaiškins. Tegul pabūna dar vaiku – tiesos nesakau.

vaiduleliux

Aš taip pat pasakiau vyresniajai, kad ji pilvuke augo. Beje, ji visą pilvo augimo procesą matė, kai laukiausi mažylės. Jai gimus iškart susidomėjo, kaip ją išėmė. Nežinau, ar gerai padariau, bet pirma mintis buvo: „Prapjovė pilvą“. Gerai, kad turiu apendicito randą. Parodžiau ir aprimo. O dabar neduoda ramybės su klausimu, kaip ta sesė mano pilve pradėjo augti??? Pasakiau, kad mane tėtis smarkiai smarkiai apkabino ir pabučiavo. O dabar tik pamato, kad bučiuojamės ir šaukia: „Mama, tuoj leliukas užaugs“!!! Na, bet sakyti tiesą 5 metų mergaitei man atrodo žiauroka. Kad ir kaip mums gražu, bet abejoju, ar vaikas tą supras.

pamliv

Kai pradėjau lauktis trečiojo vaikelio, mano sesuo paklausė vyresniųjų mano vaikų, ar jie žino, iš kur tas vaikelis mamos pilvely atsirado. Nors dar su vaikais apie tai nebuvome kalbėję, buvau maloniai nustebinta, kai mano šešiametis sūnus paaiškino tetai, jog tai mažytis angeliukas, kuris pasirinko mus, kad galėtu ateiti į šį pasaulį.

deimante

Aš jau dabar aiškinu dukrytei, jog ji gyveno mano pilvelyje, tai jis apsikabina kartais mane per pilvą.

gvidukomamyte

Aš už tiesos sakymą vaikui, tik reikia mokėti gražiai tai pateikti vaikui, kad jis suprastų.

jaldija

Kuo daugiau tiesos, renkantis pačius paprasčiausius ir suprantamus žodžius atsižvelgiant į vaiko amžių.