Jau šį šeštadienį į televizijos ekranus po vasaros atostogų sugrįžta “Mamyčių klubo” laida, o mes ta proga kalbiname jos kūrėją ir vedėją Eglę Skrolytę.
- Egle, naujas sezonas jau ant nosies - kokios mintys aplanko pagalvojus, kad tai jau šešti metai, kaip sveikiniesi su Lietuvos mamomis ir tėčiais?
- Jausmas jaukus, tarsi naminis mielas šiltas rūbas, kurį miela malonu apsigobti kaskart sugrįžus. Tas į kurį svajoji įsisupti tuomet, kai nesi namuose...Visi tokių turime, tad manau visi supras, ką tai reiškia. Mėgstu šį jausmą. Jis vienas iš mažų gyvenimo džiaugsmų.
- Pirmieji metai turbūt buvo kupini jaudulio, nerimo, o kas dabar pasikeitė?
- Užaugome. Visi. Su kiekvienais metais paauga mano vaikai. Kuomet pradėjome, Meilei buvo vos metai! Ji buvo maža garbanota mažylė, sakanti vieną žodį “labas” - kiekvienam sutiktam. O dabar kartu su mumis jau ir Rojus Juozas, kuris vis atbėga pas mane iš tolo šaukdamas: "Mama, sugalvojau! Turiu pasiūlymą.” Jo galva visuomet prikimšta neįtikinamiausių idėjų. Vau!
Kasmet paauga "Mamyčių klubas". Su jauduliu stebiu tą besiplečiantį mamų būrį, stebiu, kaip vis daugiau jų įsitraukia į mūsų veiklą...
O tai augina ir mus. Kūrybinę komandą.
- Nedaug Lietuvoje turime laidų, kurios būtų rodomos ne vienerius metus - koks "Mamyčių klubo" ilgaamžiškumo receptas?
- Ne viską būtina paaiškinti racionaliai. Juk mamos meilės, tokios besąlygiškos, tokios visa apimančios irgi niekas negalėtų paaiškinti? O ir nereikia. Ją reikia tiesiog išgyventi. Ir dėkoti gyvenimui, jei teko laimė ją išgyventi.
O jei reikėtų vieną priežastį išskirti… Norėčiau tikėti, jog dėl to –kad mūsų laida apie meilę. Ir ji kaip įrodymas, kad ne žmones domina ne tik… neminėsiu kas. Tebūnie šis interviu irgi tik apie gerus dalykus.
- Turbūt ne vienas svarsto - iš kur tiek nusifilmuoti norinčių šeimų? Ar sunku jas surasti?
- Čia lyg klausimas apie tai: o daug vaikų nori saldainio? Parodykit man tokį, kuris nenori. Nori visi, na gerai, beveik visi.
Ir žinot, būtų keista jei nenorėtų. Juk tai nerealu. Tai įamžinta vaiko akimirka, kuri taps puikia dovana ateityje.
Yra kita tendencija – tie kas pabando, būtinai sugrįžta. Tai sakyčiau skamba kaip įvertinimas.
- O jeigu šeima nori patekti į laidą - kaip tai padaryti?
- Tiesiog parašyt mums laišką redakcija@mamyciuklubas.lt.
- Kokia buvo tavo šeimynos vasara? Ką įsimintiniausio nuveikėt ir pamatėt?
- Atsiprašau už žargoną, bet “stogą raunanti”, nereali.
Tiek visko įvyko, nutiko, aplankėm, išgyvenom, nuveikėm, atradom, pamėtėm, nespėjom… kad atrodo, kad ne vasara praėjo. O bent jau dvi.
Žinoma, jos kaip visuomet vis tiek atrodo per mažai… Bet man patinka tas jausmas, kai malonumo pritrūko vos vos ir yra ko laukti. Ilgėtis. Svajoti. Planuoti. Tą ir darysime. O dabar laukiame gražaus, spalvingo, saulėto, kvepiančio rudens.
Įsimintiniausia - sakyčiau tai, jog vaikai išmoko plaukt ir nardyti. O jei galėtume grįžti – tai rinkčiausi grįžimą į “mūsų Nidą”…
- Kaip laikosi jauniausias šeimos narys Dantė? Ką jis išmoko per vasarą?
- Klausimas sakyčiau turėtų būti: tai ko gi jus išmokė Dantė?
O jei sutartume, kad mokymasis – tai nebaigtinis procesas. Tai mes vis dar mokomės - mokomės atliepti į poreikius, kurie yra kito. Pavyzdžiui norisi grįžus namo, kuo greičiau išsipakuoti naują žaislą ar skanėstą –bet prieš tai vedame Dantę pasivaikščioti.
Mokomės neprimesti savo norų - jei pavyzdžiui Dantė miega – vaikai išmoko jo nebeliesti, kad ir kaip laaaaaaaabai tuo metu norisi su juo žaisti.
Atsibudę vaikai po labas rytas, mamyte eina pasižiūrėti, ar jų augintiniui netrūksta maisto, ar jis turi ko gerti.
Daug svarbių pamokų mes gauname iš Dantės. Ir dar nemažai jų gausime.
Ne visada jos lengvos. Bet tikiu, visos labai reikalingos.
- O kaip per vasarą pasikeitei tu pati?
- Įdegiau neblogai (juokiasi).
O jei rimtai…Kaip oro balionėlis, pripildytas helio, aš prisipildžiau ramybės ir džiaugsmo…savo “kuro”, kurio dėka aš “važiuoju”. Tikiuosi jo užteks ilgam.
- Pabaigai, mes paskelbėme konkursą "Ką tau reiškia "Mamyčių klubas"?" - koks būtų tavo atsakymas?
- Mamyčių klubas –šviesus horizontas, kurį norisi pasiekti. Bet artėjant link jo...jis vis tolsta (šypsosi) Kodėl? Vis atrodo jau pasieksim savo tikslus, visus visus ir op – atsiranda naujų. Ir vėl tai tolimas horizontas priešaky. Tai amžinas judėjimas. Ir tol kol jis amžinas – tol yra kur link judėti.
Ačiū už įkvepiančias mintis!
Susitiksime jau šį šeštadienį, 9.30 val. per TV3!
Kaip tik savo gimtadienio rytą pradesiu su Mamyčių klubu😀
Aš kas kartą skaitydama Eglės atsakymus ir komentarus jaučiuos lyg skaityčiaus kažkokios ypatingos moteriai/mamai/mokytojai/draugei/auklėtojai knygos ištrauką.
Visada man randasi kažkas vidų sugriebiančio, įtikinančio.
keletą minčių norisi užsirašyti "svarbių reikaliukų" lentoje.
Pagalvojau, kad nesu mačiusi MK laidos vedėjos jokiuose debatuose, pokalbiuose. Man atrodo Ji būtų labai įdomi pašnekovė.