Ne veltui praeitą savaitę sau pasižadėjau, jog „Mamyčių klubo“ laidą žiūrėsiu per televiziją.
Ir išties tą pažada privalėjau išpildyti, nes jau kelios dienos namuose laikinai nebeturime, ir dar gal savaitę ar dvi neturėsime interneto.
Pirmoji laidelės dalis „Leisk man, aš pats“ apie savarankiškumo ir per didelį globėjiškumą, mano vertinimu, labai aktuali ir puikiai pristatyta. Asmeniškai man aktuali todėl, jog pati dažnai pastebiu, jog sūnelis jau tokio amžiaus, kai noriai mokosi, mėgdžioja tai, ką pamato iš aplinkos. Pavyzdžiui, iš virtuvės stalčiaus išsitraukia silikoninę kepimo formą ir atsidaręs orkaitės dureles įdeda formą vidun, uždaro ir žiūrėdamas tai į mane, tai į savo atlikta darbelį leidžia suprasti, koks jis lamingas, kad „kepa“ sausainius. Nedraudžiu, jam šitaip elgtis ir džiaugiuosi, nes suvokiu, jog vaikutis mėgdžioja anksčiau matytą mano elgesį. Tai rodo, kad vaikutis savarankiškai mąsto, imasi iniciatyvos ką nors įdomaus jam veikti.
Sutinku su laidelėje išsakyta mintimi, jog būtina skatinti vaiko savarankiškumą. Nors ties, kartais pati nusižengiu šiai minčiai. Sūneliui neseniai susidomėjus kaladėlėmis, neretai pati padarau „meškos paslaugą“: sūnelis jau įprato, kad iš kaladėlių aš ką nors pastatau, o jis pasidžiaugęs jas išardo ir vėl neša, kad iš naujo ką pastatyčiau. Nuo šiolei stengsiuosi nepamiršti patarimo – išlaukti momento, kada vaikutis pats paprašys pagalbos.
Antroji laidos dalis „Ar mokame dalyvauti darželio gyvenime?“ nors asmeniškai man dar nėra labai aktuali, tačiau labai patiko. Žaviuosi mamos Salvinijos noru ir dalyvavimu savo darželinukų vaikų gyvenime. Patiko ir jos išsakyta mintis, kad „darželis tai išplėstinė šeima“, tad susigyventi su ta šeima, pajausti kuo ji gyvena būtina. Tas pat būtų kalbant ir apie mokyklas – tėveliai turi „dirbti ranka rankon“ ne tik su darželio, bet su mokyklos bendruomene, jei nori dar geriau pažinti savo vaikus.
Nors laida prabėgo labai greitai, džiugu, kad pasirodė naujas konkursas iššūkis – „Huggies čempionai“, kuris, manau, ne vienai mamytei duos daug džiugių akimirkų filmuojant savo mažylius.
Lygindama šios ir paeitos savaitės „Mamyčių klubo“ laideles, pirmenybę teikčiau ankstesniajai, nes anąkart pagvildenta daugiau temų. Tai šios dienos laidos vertinimas – devyni (labai gerai).
Temų pasiūlymai.
Tikiu, jog idėjų ir temų turite begalę, tačiau galbūt keletas mano minčių kitoms laidoms bus vertos dėmesio. Iki metų sūnelį maitinau pati, o nuo metų ėmiau duoti mišinuko. Dabar mažyliui beveik 18 mėnesių ir jis dar per parą du kartus geria pieno mišinį (per kartą išgeria nuo 150 iki 240 ml). Tačiau auginant pirmagimį aplanko mane abejonės. Būtų įdomu iš specialistų sužinoti:
Ar nevertėtų pusantrų metų vaikui vietoj mišinuko duoti karvės pieno? Kas sveikiau?·
Iki kada duoti mišinuko?
Gal yra laikas, kada jau reiktų atpratinti? Į ką keisti ?
Kas mažiau kenkia dantukams: mišinukas ar karvės pienas?
Jurgita
