Kiekviena tauta šią stebuklingą Joninių naktį turi savų tradicijų sėkmei prisišaukti.
LATVIJA
Mūsų kaimynai latviai, ne paslaptis, labai aktyviai švenčia Jonines. Tą dieną savo Jonus (latviškai – Janius) puošia ąžuolo lapų vainikais, o savo automobilius – bent mažute ąžuolo šakele.
ESTIJA
Estai tiki, kad tą naktį uždegtas laužas namus saugo nuo gaisro ištisus metus. Kuo didesnis laužas, tuo stipriau jis atbaido piktąsias dvasias.
SUOMIJA
Suomiai Jonines švenčia nebūtinai birželio 23–24 dienomis. Svarbiausia, kad būtų šeštadienis tarp birželio 20 ir 26 dienos. Suomiai, kaip ir mes, Joninių naktį išeina ieškoti mistinio paparčio žiedo ir lobį ženklinančios paparčio sėklos. Kadangi per Jonines Suomijoje yra baltosios naktys, tai paparčio žiedo ieškoma ne tamsiose gūdžiose giriose, o malonioje prieblandoje.
DANIJA
Danai Joninių naktį ant laužo degina iš šiaudų pagamintą ir senais skarmalais aprengtą raganą. Ji simboliškai pasiunčiama į tą naktį vykstančią raganų puotą.
BULGARIJA
Bulgarai Joninių rytą sveikina patekėjusią saulę ir linki vienas kitam sveikatos. Jie tiki, kad saulėtekio metu, prieš iškrintant rasai, surinktos žolelės turi daugiausia gydomųjų galių.
PORTUGALIJA
Portugalijoje per Jonines į šventę būtina atsinešti žydintį česnaką arba mažą plastikinį plaktuką. Juo suduodama per galvą artimiesiems ir draugams – sėkmei.
ISPANIJA
Turbūt įspūdingiausiai Jonines švenčia ispanai. Laužai švento Jono naktį papuošia visą Ispaniją, o ypač Katalonijos regioną, kuriame paplūdimiai primena ištisą ugnies juostą – čia per naktį kūrenama net apie 30 000 laužų. Ispanai per šią šventę dar mėto petardas, mat tiki, kad jos, kaip ir fejerverkai bei laužai, suteiks stiprybės saulei, kuri nuo šios nakties kasdien šviečia vis trumpiau.
BRAZILIJA
Brazilijoje Joninės sutampa su liūčių sezonu. Žmonės per šventę dėkoja šventam Jonui už žemę gaivinantį lietų. Ir šventimas Brazilijoje prasideda likus savaitei iki pačių Joninių, o baigiasi – savaitę po jų.
