„Išlįsti iš namų šeimininkės pareigų – labai sunku. Ilgesnį laiką nedirbus stipriai pasikeičia žmogaus savęs vertinimas ir pasitikėjimas savo jėgomis. Atrodo, kad jau nieko nebemoki.“, – sako mažametį vaiką auginanti bedarbė mama.
Taip pat akivaizdu, koks yra darbdavių požiūris į mamas, kurios yra tik bandančios sugrįžti į darbo rinką. Mama sako nelabai įsivaizduojanti, kokia gali būti moters kvalifikacija ir šansai gauti darbą, jeigu į jį nori grįžti namie su vaiku praleidusi, pavyzdžiui, 7 metus.
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus patarėjo viešiesiems ryšiams V. Dambravos, „namų šeimininkė – turintis neigiamą emocinį krūvį štampas. Namų šeimininkė – tai didžiulis neapmokamas darbas, kurį paprastai daro moterys. Tačiau moterų, norinčių iš namų šeimininkės darbo sugrįžti į tikrą darbą, padėtis yra tikrai problematiška“.
Socialinius, kultūrinius ir politinius projektus įgyvendinančios viešosios įstaigos „Naujos kartos moterų iniciatyva“ vadovė Julija Mažuolienė pastebi, kad ypač siauras galimybių ratas atsiveria toms moterims, kurios namuose, pasitenkindamos namų šeimininkės vaidmeniu, praleido 5–10 metų.
„Yra labai daug atvejų, kai tokiose šeimose, užaugus vaikams, moteris nori kažką veikti, bet ką tai moteriai daryti? Ji dažniausiai moka tiktai vieną – prižiūrėti vaikus ir prižiūrėti namus. Ir kai tokiose šeimose įvyksta skyrybos, moteris net negali surasti darbo, nes neturi jokios specialybės“, – pastebi J. Mažuolienė.
Psichologas Gediminas Navaitis sako, kad visuomenės narių nuomonė apie namų šeimininkes yra tik jų pačių problema – svarbiausia, kaip save vertina moteris.
„Pasiekimus labai sunku palyginti. Sakykime, kaip mes palyginsime menininko, mokslininko ir sportininko pasiekimus? Kaip palyginti pasiekimus moters, kuri išaugino ir išauklėjo tris vaikus, su tos moters pasiekimais, kuri padarė profesinę karjerą?
Reikia pradėti nuo adekvataus savęs vertinimo, kurį apibūdinti labai paprasta. Žmogus, kuris adekvačiai save vertina, nemano, kad yra blogesnis už kitus“, – pažymėjo psichologas.
Visgi, pasak G. Navaičio, pačios moterys dažnai klaidingai formuoja savo lūkesčius. Jo nuomone, vienodai išnaudoti savo potencialą šeimoje ir profesinėje srityje tiesiog neįmanoma.
„Jeigu užduodame klausimą moteriai, kaip ji įsivaizduotų savo gyvenimo geriausią variantą, didžioji dalis atsako, kad norėtų pusę darbo dienos dirbti profesinėje veikloje, o pusę dienos skirti namams ir šeimai. Bet ką reiškia toks atsakymas? Dirbdama pusę dienos ji negali turėti tų pasiekimų, kaip vyras. Net jeigu ji yra labai talentinga, vis tiek ji išnaudos tik 50 procentų savo gebėjimų“, – pastebėjo psichologas.
www.lrt.lt
Geras straipsnis!
Mamytes neapsileiskim! 😉 Bukim zavios ir veiklios! 😀 Susitikim karts nuo karto su bendradarbiais - neleiskim saves pamirsti. Jei sefui tai nepatiktu, esu tikra, kad galime savo laime uzkresti kitus! 😀
nu bet tokiu atveju tada is vis gali pasiteisindami tuo kad busi daznai ant bilietienio nesamdyt moteru, nes anksciau ar veliau visos isinores vaiku, pirma eis dekretiniu, tada vaikus augins, po to juos sergancius slaugys, taj cia taip jau yra nieko nepadarysi tokia moteru dalia😀
manau svarbiausia negalvot,kad bus blogai ir sunku,o galvot,kad viska darom,dirbam del seimos,vaikuciu ir del saves toks gyvenimas jei nesistengsim tai prazusim😀
cia neaprasyta dar viena rimta priezastis,kodel nenori priimti mamas,turincias mazamecius vaikus.... ogi todel,kad darbdaviai nori darbuotojas,o ne mamos ant biuletenio,slaugancios serganti vaikuti,nes vistik tai daznas atvejis... taip yra,ne is vienos mamos girdejau toki pasakojima,is darbdaviu..
Mano padėtis išvis kebloka . . . neesu dirbusi jokiam darbe po 12 jau turėdama sūnų stojau mokytis ir mokaus, ėjau ieškoti darbo, tad vasaros metu arba dar į ateity sakė vis eit ir klaust gal prastums, noriu dirbti, bet mažylio nenoriu palikti . . . dilema. Tačiau dirbti noriu ir sieksiu to, nes ne vien vyras turi pinigus uždirbti. Tačiau žinau, kad nnuo to nukentės mokslai(iš pirmūnės galiu tapti tarp atsiliekančių) nes dauguma dirbančių sunkiai suderina mokslus darbą ir šeimą . . .bet sykį užsibrėžiu tikslo ir žutbūt jį pasieksiu.
Sutinku su indrex, vyras ne vaikas gali ir pats iseit, o del sedejimo namie tai as negaliu, visalaik turiu nora iseit i zmones, ir i darba labai noreciau grist 😀
ydomiai cia parasei ladyangel man kaip tik namie sedet vienai nuobodu noris kur eit pasivaiksciot, tvarkytis ka 😀
as taj vyro neisleidziu jis pats moka iseit😀
Aš jau pradedu save pratinti prie minties, kad grįžus į darbą, visas dienos ritmas versis aukštyn kojom - visa tai, ką dabar padarau neskubėdama per visą dieną, teks suspėti atlikti grįžus namo po darbo. Brrrr, be to labai tingiu anksti keltis, mes tokie miegaliukai pasidarėm😀
Na man miegas ne problema. As isleidus vyra tai nemiegu, bet kazkur eit labai tyngiu... Da namuose kazka pakrutu nors i tai sunku, tyngiu nenoriu. Bet jei eit kur tai is vis kokia problema koks darbas... 😀
jo, kaip atsikelt?😃 pabundi vyra islydet y darba, miegodama isleidi ir vel y lova😀 sunkus reikalas su tuo miegu😀
tikrai teisybe sako dabar net nebeisivaizduoju kaip reiktu vel pradet dirbt gi tingec vel keltis puse sesiu😃
Nors mano maziukui dar tik metukai, bet as irgi pagalvoju,kad bus sunku gryzti i darba. Suspati,tai suspesim,taip tik atrodo.Kuo daugiau darbu turi, tai labiau viska ir suspeji pasidaryti.
mane irgi sukausto baime kai pagalvoju, kad neuzilgo baigsis vaikucio auginimo atostogos ir teks ieskotis darbo, baigus tik 12klasiu(po mokykos iskart pradejau dirbt) y sena darboviete kazin ar grysiu, nes persikeliau kitan miestan, tad vazinet kazin ar apsimoka, nei priristas nei paleistas😕 kol namie tupiu tai tokia uzdara palikau, vietoj to kad iseit laukan geriau man namie sedet, nesinori lyst y zmones☹ brrr.... stengiuos vyt salin tas mintis, taciau realybe tokia kad teks adaptuotis ir eit kazka daryt, nes kitaip neisgyvensim...
As net bijau pagalvoti kaip reikes viska suspeti...i
As ir neisivaizduoju kaip reiks vel skubiai gyvent, vel mokytis ir dirbti. Jau ipratau dziaugtis tuo, kuo is tikruju reikia gyvenime dziaugtis. Taip pat aisku pripratau ir tinginiaut. Bus sunku vel adaptuotis, vel bendraut su zmonemis.
>"...dažniausiai moka tiktai vieną – prižiūrėti vaikus ir prižiūrėti namus. Ir kai tokiose šeimose įvyksta skyrybos, moteris net negali surasti darbo, nes neturi jokios specialybės“, – pastebi J. Mažuolienė.< Mane žeidžia toks pasakymas, kad mamos nemoka daugiau nieko, nė velnio, kai dabar toks pažangos amžius, galimybės , internetas -nuo ko "atsiliekam" sėdėdamos su mažyliais 😀, savęs vertinimas ar pasitikėjimas prarandamas ?! 😀, motyvacija, pasitikėjimas savo jėgomis sustiprėja tapus mama, nes atsakomybė yra dar už vaikutį...ir taip toliau... O va darbdaviai tikrai nemėgsta mamų su mažamečiais vaikai, čia faktas.
galiu pasakyt viena man buvo be galo sunku gryst i darba adaptuotis vel prie zmoniu gyvenimo greicio tai truko apie pora metu