Huggies – ir džiaugsme, ir bėdoje...

Istorijų ir nuotraukų konkursui „Mažasis Huggies fanas“ laukiame iki gruodžio 4 dienos!

Pirmosios dukrytės sauskelnės nebuvo Huggies, nes tokių mažų, kokių reikėjo, nebuvo. Tad Huggies pradėjome naudoti, kai dukrytė jau svėrė šiek tiek daugiau nei du kilogramai.

Kartą pabandėme ir negalėjome jų atsisakyti: nei bėrė, nei kakutis ar sisiukas pro šonus neprasisunkė. O dukrytei žaidimas su sauskelnėmis kuo linksmiausias, nepaliks ramybėje HUGGIES pako, kol viso neiškraustys.

{pic:1}

{pic:2}

Turėjome vieną nutikimą vasarą, deja, ne iš linksmųjų. Važiavome automobiliu, o dukrytei nepatinka sėstis į kėdutę. Tam, kad įsodintume, duodame kokį žaislą ar sauskelnių. Tada davėme sauskelnių – geras žaislas ir dėmesio nukreipimas nuo nemalonaus dalyko.

Išlankstė, žaidė, sau ir man ant galvos uždėt bandė, ir staiga pykti pradėjo. Ir tik ėmė žiaukčioti, gerai, kad po ranka buvo jau išlankstytos Huggies sauskelnės – tuoj pat pakišau po smakru ir vemt pradėjo.

Gal supykino važiuojant, o gal skrandukui kažkas netiko. Nedaug vėmė, bet Huggies mus išgelbėjo!

Huggies sauskelnės ir lavina. Gražūs paveiksliukai puošia jas, o dukrytė parodo, kur asiliukas, kur tigriukas, kur meškiukas.

Mama Eglė Venskūnienė ir dukrytė Emili