Gera, kai tau šypsosi... tiesiog

Na ką gi, ir aš papasakosiu apie savo saulės spindulėlio šypsenėles..Jos tokios nuostabios, tokios pilnos meilės...

Ar menate pirmą savo kūdikio šypseną? Aš neprisimenu nė vienos: nei kada tai įvyko (tą primena užrašai), nei kur (to neprimena net užrašai)… Tačiau puikiai prisimenu, kaip iš džiaugsmo apsąla širdis.

Ir iš tiesų: kai visiškas “daržoviukas” ima bendrauti ir atsakyti į tavo kalbinimą – kartais vien į akių kontaktą – šypsena,  užplūsta didžiulis džiaugsmas.

Ta pirmoji sąmoninga šypsena suteikia nepakartojamą jausminį išgyvenimą: supranti, kad spontanišką veiksmą keičiasąmoningas, ir prasideda visą gyvenimą trunkanti socialinė ir emocinė raida, kuri yra itin svarbi kūdikystėje ir vaikystėje.

Turbūt nereikia nė sakyti, kad iki pirmojo mėnesio šypsena nėra reakcija į tai, ką vaikas mato/girdi/jaučia. Tos pirmosios šypsenos – kurios tirpdo tėvelių širdis – yra tiesiog refleksas, nesusijęs su bendravimu, ir dažniausiai naujagimiai šypsosi miegodami, užmigdami arba atsibusdami. 

Tačiau maždaug antrąjį mėnesį šie maži žiogiukai ima dovanoti šypsenas sąmoningai: pamatę mamą, pakalbinti tėčio...

Kodėl atsiranda sąmoningas šypsojimasis? O gi mažylis išmoksta užmegzti akių kontaktą ir jį išlaikyti ilgiau, nei…truputuką:) Kuo vaikelis labiau domisi jį supančiu pasauliu, tuo daugiau šypsenų sukelia tas jį supantis pasaulis!

Jei nežinote, šypsotis yra ir labai naudinga: kelia nuotaiką, mažina stresą, skausmą, stiprina imuninę sistemą, mažina spaudimą, padeda atrodyti jaunesniems – ir tai dar ne viskas! Taigi, matyt, ne veltui tai vienas pirmųjų bendravimo būdų, kurį išmokstame!

Mūsų Deimantas šypsosi labai daug. Jis – tikras šypsniukas. Užtenka kam nors jį draugiškai pakalbinti, ir mažojo veidelį nušviečia šypsena. Net nežinau, su kuo tai būtų galima palyginti…

Geriausiai buvo su mano tėte: tas – nuo pat pirmos dienos – atrodė, padarys bet ką, kad jį užkariautų. O būdavo šitaip: tėtė kalbina Deimantuką, o jis demonstratyviai nusisuka. Ir taip gan ilgai.

Teisybę pasakius, dar dabar prisimenu tą dieną, kai Deimantas pirmą kartą atbėgo mano tėtei į glėbį ir net pats labai nustebo – kaip čia taip aš padariau?!?! – o jam jau buvo virš metukų). Tačiau tai, kad vaikas kaskart pakalbintas reaguoja ir tau “atsako”…tiesiog yra labai labai gera.

Kai pagalvoji – gera, kai tau šypsosi:) Tiesiog.

Evelina Butkienė (evelina)

Plačiau apie konkursą:

http://www.mamyciuklubas.lt/huggies/naujas-sypsenu-konkursas-gausybe-prizu-dalyvaukite-

{smallpic:1}