Su profesionaliu fotografu Gediminu Gražiu (G.G photography - www.gediminasgrazys.lt) susipažinome viename iš “Mamyčių klubo" renginių, po kurio nutarėme jo nebepaleisti.
Susitikus prie kavos pasmalsavome, kokią gi vietą jo gyvenime užima fotografija. Pasirodo, Gediminui ji jau seniai tapo gyvenimo būdu. Tiesa, jis dažniau yra minimas kaip vestuvių ir renginių fotografas, tačiau krikštynos jo darbe užima ne mažiau svarbią vietą.
Gediminai, papasakok šiek tiek apie save, kaip susidomėjai fotografavimu?
Fotografuoti pradėjau prieš aštuonerius metus. Pirmą kartą fotoaparatą paėmiau studijuodamas Olandijoje. Sutikau daug draugų, aplankiau begalę įdomių vietų, tad panorau gražiausias studijų akimirkas įamžinti. Pradžioje man tarnavo skaitmeninis, vėliau ir veidrodinis fotoaparatas, mat buvo didžiulis noras tobulėti.
Taip pamažu ėmiau įamžinti draugų susitikimus, renginius, išvykas, portretus, ypač patiko naktinė fotografija. Kai turi profesionalų fotoaparatą, stengiesi išbandyti viską. Tada savaime išsigrynina, kas tau artima. Man labai patinka bendrauti, sutikti naujus veidus, todėl vis daugiau pradėjau fotografuoti žmones, įvairius renginius ir šventes. Galima sakyti, kad fotografija iš hobio tapo mano darbu ir tiesiog gyvenimo būdu.
O kas yra geras fotografas?
Tas, kuris gerai išmano ne tik fototechniką, turi įgijęs fotografavimo žinių, bet ir žino, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje - moka valdyti emocijas, moka pajausti žmones, nes tik tuomet gali įamžinti giliausius jausmus - tai, kas nematoma. Geras fotografas - lyg psichologas, žino, kada ką pasakyti, kad žmogus atsipalaiduotų ir laisvai jaustųsi prieš fotoobjektyvą.
Pakalbėkime apie krikštynas. Kaip manai, kodėl verta pasikviesti profesionalų fotografą į šią šventę, juk šiais laikais dažnas turi gerus fotoaparatus ir gali viską puikiausiai nufotografuoti?
Kai kvieti profesionalą, automatiškai gauni profesionalias paslaugas ir aukštos kokybės rezultatą. Viskas priklauso nuo šeimos vertybių. Jei šeimai svarbu turėti kokybiškas nuotraukas, kurias galėtų prisiminimui laikyti fotoalbume, ji tikrai kviesis profesionalų fotografą. Juk šių laiko gyvenimo tempas toks greitas, jog neberandame laiko pasidaryti tradicinių nuotraukų, nes visas patogiau saugoti kompiuteryje. Todėl, jei šeima nori turėti užfiksuotas gražiausias emcijas ir nesibaiminti, ar kas nors iš draugų nufotografavo krikštynų ceremoniją ar vaikučio šypseną, neabejotinai patariu pasitikėti tik profesionaliu fotografu. Be to, jei nekviesite fotografo, visada kažkas iš artimųjų turės likti už kadro - tėtis, giminaitis ar draugas.
Žinau, kad yra buvę tokių atvejų, jog šeima, pasibaigus krikštynų šventei, nesurado nė vienos geros draugų darytos nuotraukos, kuri jiems patiktų. Nenuostabu, juk draugai ar giminaičiai nežino, ką ir kuriuo momentu, kokiu kampu ir kokiam apšvietimui esant geriau fotografuoti. Tad mano patarimas būtų - nors per svarbiausias šeimos šventes nerizikuokite ir nepalikite visos fotografavimo atsakomybės artimiesiems. Kiekviena šventė (krikštynos, vestuvės ir kt.) turi savo ritualą ir kiekvienas profesionalus fotografas turi žinoti, kaip ją įamžinti.
Džiaugiuosi, kad grįžta tradicinių (popierinių) nuotraukų mada. Rinka pasidalino į dvi puses - vieni mėgsta šiuolaikines technologijas, kiti - klasiką, t.y. tradicines popierines fotografijas. Kodėl niekada neišnyks knygos? Nes jų vertė visai kita nei virtualių knygų. Pastarosios neturi nei kvapo, nei gali jas paliesti ir pan. Taip ir su fotografija.
Krikštynų fotosesija – ką reikėtų žinoti patiems tėveliams ir kaip jai tinkamai pasiruošti?
Daugeliu atvejų prieš krikštynas aš pats inicijuoju susitikimą su šeima, nes noriu žinoti, ką fotografuosiu. Pastarąjį kartą fotografavau krikštynas šeimos, kuri atyko net iš Prancūzijos. Susitikome, susipažinome, pabendravome. Jiems buvo labai svarbus pats pasiruošimo procesas - ankstyvas gražus rytas, vaikutis rengiamas, atvyksta krikšto tėvai, visur gražus sujudimas, ore sklando jaudulys ir džiaugsmas.
Visa tai labai svarbu - aš įamžinu visą istoriją - nuo pat pasiruošimo iki šeimos ir giminaičių susibūrimo po ceremonijos. Juk labai gražu ir vertinga, kai šeima turi krikštynų nuotraukas chonologine seka - gali bet kada atsiversti foto albumą ir pasimėgauti tomis akimirkomis. Ne vienai mamai išspaudžia ašarą, nes tai labai gražu ir jautru.
O kaip suvaldote situaciją, jei, pavyzdžiui, vaikutis visą dieną irzlus, nenori fotografuotis, tėvai nervinasi ir pan.?
Ruošiantis krikštynų fotosesijai, nieko nesistengiu suvaidinti ar dirbtinai daryti. Taip pat tikiuosi, kad ir tėvai ar svečiai elgsis natūraliai. Taip, pasitaiko minėta situacija, kai, pavyzdžiui, staiga krikštyti ruošiamas mažylis ima zirzti, rodo kaprizus, gal jis tiesiog pavargo ar nori valgyti, o tėvai nerimauja, kad galbūt nepavyks gražios nuotraukos. Tačiau visa tai yra šventės dalis. Tai ir yra gyvenimas ir nieko nereikia specialiai daryti, kad visi visą dieną šypsotųsi. Tokia emocija ir jos nepakeisi. Ateis momentas ir vaikas nusišypsos. Lietus lyja - ir tegu, juk tai šventės nesugadina. Tiesiog keiti požiūri, prisitaikai prie aplinkybių ir mėgaujiesi tuo, kas yra.
Kas svarbiausia, fotografuojant krikštynas? (vieta, dienos metas, sezoniškumas, aplinka, nuotaika…)
Manau, viskas turi įtakos. Kita vertus, juk ne aplinkos sąlygos svarbiausios, o pati šventė, krikštijamo vaikučio, tėvų, svečių emocijos, nuotaika. Kokią ją susikursi, tokia ji ir bus. Aišku, populiariausias krikštynų metas yra vasara, mat kai šilta, galima leisti vaikučiui ir po žolytę paropinėti - tik spėk gaudyti jo iš nuostabos dideles akis. Vaiko nuotaika ir veido mimikos keičiasi kas minutę, tad gali prigaudyti labai puikių kadrų. Esu fotografavęs krikštynas ir žiemą, ir rudenį - kiekvienas metų laikas turi savo spalvų, tačiau vasarą įamžinti šią šventę nepalyginamai smagiau.
Džiugu, kai į krikštynas jau tampa populiaru sukviesti ne tik artimiausius šeimos narius, giminaičius, senelius. Ši šventė tampa ir artimiausių draugų susitikimo proga. Gražu stebėti, kaip visi sveikinasi, glebėsčiuojasi, šluosto džiaugsmo ašaras. Visa tai fiksuoji, o įamžinti prisiminimai išlieka visam gyvenimui.
Kalbant apie vietą, nereikia ieškoti didelių stebuklų ir važiuoti į pamiškes, parkus, prie upės ir pan. Kadangi vaikutis yra mažas ir jis greitai išvargsta, tad siūlau tėvams fotografuotis tiesiog prie bažnyčios, na o jei yra žalia veja ar keli medeliai - to ir pakanka. Vaikas ir gamta - labai subtilu ir stipru, tad ypatingų fotografavimo vietų ir atributų specialiai ieškoti nereikia.
Jei lyja, tuomet su tėvais sutariame fotografuotis namuose, nes namų aplinka vaikučiui pažįstama, todėl jis geriau jaučiasi, nei, tarkim, važiuoti į studiją ir specialiai kurti fotografavimui tinkamą aplinką.
Kur ta paslaptis, kad krikštynų fotografavimas pavyktų ir visi būtų laimingi?
Bet kurios šventės fotografavimas negali nepavykti, jei tai daro profesionalas. Krikštynos yra šeimos istorija. Ir aš padedu tą istoriją kurti, pasitelkdamas savo žinias, susipažindamas su šventės ritualais, kada kokia emocija gali netikėtai išnirti - turi stengtis jos nepraleisti. Pasikartosiu - svarbiausia yra EMOCIJOS.
Smagu, kai pagauni tokias akimirkas, kurių galbūt iš šono kitas ir nepastebi. Fototechnika gali įamžinti tas emocijas, tuos subtilius išgyvenimus, kurie trunka tik akimirką. Įsivaizduokite, kaip smagu ir jautru prisminti visus šventės įvykius, vien pažvelgus į nuotrauką. Ir kai mama, tėtis, močiutė ar senelis, bežiūrėdami į nuotraukas ima šypsotis ar susigraudina - man tai yra geriausia dovana ir padėka už visas įdėtas pastangas.
Ačiū už pokalbį.
Daugiau GG photography krikštynų nuotraukų ir pasiūlymų paketų rasite: www.gediminasgrazys.lt/krikstynu-fotografas/
