FORUME naujovė – galėsite konsultuotis su PSICHOLOGE!

Bendradarbiauti su Mamyčių klubu tokia forma pasiūlė dviejų vaikučių mama, psichologė Vika Aniulienė.

Štai jos nuoširdus prisistatymas:

Apie save turbūt sunkiausia užduotis papasakoti. Man 27 metai. Baigiau mokyklą ir iškart įstojau į VDU psichologijos programą, pradėjau dirbti, tiksliau - savanoriaut Kauno Jaunimo Linijoje.

Metus pasimokiusi išvažiavau į Airiją pas dedę. Tuo metu galvojau, kad tik vasarai, bet išėjo taip, kad pasilikau ilgėliau (metams su trupučiu). Po metų teko grįžt į Lietuvą baigti mokslus, tiesa,  labai nenorom. Grįžusi patyriau kultūrinį šoką ir visus adaptacijos procesus iš esmės savo kailiu.

Bakalauro baigiamasis darbas skambėjo "Imigrantų/emigrantų adaptacijos problemos ir jas įtakojantys reiškiniai".

Grįžus į Lietuvą susitikau savo pirmąją meilę – savo vyrą. Po metų susituokėm. Dar po metų susilaukėm pirmojo sūnaus Arono - Petro, jam balandžio pabaigoje suėjo 4 m.

{smallpic:1}

Aronas protingas, ramus vaikas, vėlavo gimti 7 dienas, tiksliau neskubėjo gimti. ir dabar toks neskubantis. Jo gimimas turbūt visada man asocijuosis su didele baime ir nerimu, nes gimė jis po ekstrinio Cezario, kai visiškai dingo vaiko tonusai, o atsidarymas buvo pilnas...

Daktarai tik šaukė, kad nestumčiau, jei užeitų noras, nes vaikas iškart mirs takuose. Turbūt tos kelios minutės, kol jį išėmė daktarai, visą amžinybę trūko, bet ačiū Dievui viskas baigėsi gerai. Situacija tokia rimta buvo, jog daktarai pamiršo užfiksuoti, kada tiksliai Aronas gimė, na bet čia tik smulkmena.

{smallpic:2}

Jokūbui gegužės 22 d. sukanka 9 išdidūs mėnesiai. Jokūbas kitoks: gimė trimis savaitėmis anksčiau, judrus, aktyvus, eina, lipa, visko reikia, viskas įdomu, nėra žodžio palauk.

Antrą mėnesį atsidūrėm klinikose. Inkstų hidronefrozė, neišsivystęs šlapimtakis ir refliuksas. Pragulėjom klinikose dvi savaites,  sutikom ten savo trečiąjį mėnesiuką. Išleido mus nepatvirtinę diagnozės, palikę stebėjimui. t.y. kiekvieną mėn. atliekam šlapimo tyrimus.

Jei tik sukarščiuoja (kad ir po skiepų) vėl šlapimo tyrimai. Pradžioj buvo labai sunku, nes perdėtai reagavau į jo neramumus, bijojau, kad vėl neatsinaujintų inkstų uždegimas. 7 mėnesį vėl sutikom ligoninėj tik š kart reanimacinėj dėl plaučių obstrukcijos, bronchelito. Tik  šįkart pabuvome 5 dieneles, išsivertėm be antibiotikų. O šiuo metu jaučiamės puikiai. Ruošiamės žengt pirmus žingsnius.

{smallpic:3}

Šiuo metu studijuoju sveikatos psichologijos magistrą. Esu konsultavusi telefonu KJL 2 metus. 3 metus dirbau organizacinės psichologijos srityje.

Temos, kuriomis galėčiau padėti:

-nėštumas ir emocijos jo metu, kaip emocijos įtakoja vaisių, žalingas elgesys nėštumo metu,

-pogimdyminis periodas: liūdesys, depresija. motinos vaidmens suvokimo svarba -bendrai emocinei būklei.

-Auklėjimas ir vaikų auklėjimo tipai

-tėvų- vaikų santykiai

-tarpasmeniniai santykiai

-konfliktai

-dietos ir motyvacija

-įvairūs klausimai, susiję su įsidarbinimu. ko tikėtis iš interviu, kaip parašyti gerą motyvacinį laišką, kaip susikurti CV, kaip pasiruošti pokalbiui

Galiu konsultuoti įvairiomis temomis.

Esu pati asmeniškai išgyvenus daug ir šilto, ir šalto, myliu gyvenimą ir šventai tikiu, kad be nuopuolių jis būtų neįdomus. Kiekvienas neigiamas dalykas, atsitikęs mūsų gyvenime, vėliau pasirodo buvęs vienas iš geriausių. Nes kažko mus išmoko, kažką pakeičia. Mes visi gyvename taip, kaip norime, su tais su kuo norime ir esame tokie, kokiais norime būti.

{smallpic:4}

Aš, kaip ir bet kuris kitas psichologas, stebuklų nedarau, tik galiu padėti atverti duris. Ir labai geras jausmas užvaldo širdelę, kai gali kažkam padėti ir būti naudingas ir to visai užtenka. Galbūt esu idealistė, bet tikiu, kad pasaulis pasidarytų geresnis reikia pradėt nuo savęs.

Kodėl Jūsų portale? Visai atsitiktinai pamačius jūsų laidelę, patiko tai, jog tuo metu iš TV ekranų sklinda šiluma, meilė, gerumas ir pagarba vaikiukams. Tikrai ne kartą po gimdymo, kai siautė hormonai, ašarą išspausdavau tik dėl gerų emocijų, dėl gražių žodžių, gerų patarimų.

Vien tik mintis, kad yra tokia laida, vadinasi, kad kažkam rūpi mamos, šeimos (o mūsų valstybė deklaruoja šeimą kaip prioritetą) ir vaikai. Kažkas žiūri tą laidą, o jau vien tai, kad žiūri ar skaito Jūsų portalą reiškias, kad rūpi vaikai, jau vien tai savaime yra geras dalykas. Labai norėtųsi bent kiek prisidėti prie geros iniciatyvos ir ją paremti.

Be to aš nuoširdžiai labai myliu vaikus, manau, kad jie ateitis ir pradžia, manau, kad jie kaip maža sėkla - kaip laistysi, kaip auginsi, kaip kalbėsi, kaip auklėsi kaip rūpinsies, ko išmokinsi – tokį naują žmogų ir turėsi. O tas žmogus kažkada turės savo vaikų ir mokys juos to, ko išmokei tu...

{smallpic:5}

Labai ačiū, Vika, už tokią galimybę, tikėkimės, kad tikrai mūsų mamos suras paguodą ir atsakymus į daugelį psichologinių klausimų. klausk-psichologo/

Galbūt tarp jūsų yra daugiau savo srities specialistų, kurie galėtų atsakinėti „online“ į profesionalius klausimus, pavyzdžiui, odontologas, teisininkas, stilistas, logopedas ir t.t.

Jais gali būti ne tik mamos, bet ir tėveliai, ir močiutės, ir seneliai…Tereikia išreikšti norą ir mes sukursime jums atskirą rubriką forume!

Sėkmės!

Mamyčių klubo portalo redaktorė

Eglė