Įsibėgėjus vasaros džiaugsmams, dažnai traukiame į gamtą, vakarojame lauke ir mėgaujamės pirčių malonumais. Tačiau retas žino, kad didžiausia Lietuvoje pirtis veikia 500 metų istoriją menančiame Ilzenbergo dvare (Rokiškio raj.), vaizdingoje Ilgio ežero pakrantėje. Čia vienu metu gali kaitintis 25, o meiliau susiglaudę – net ir 30 pramogautojų.
Dvaro ponai pamėgo kubilus
Manoma, kad pirmoji Ilzenbergo dvaro pirtis buvo pastatyta dar XVII a. pradžioje, dvarą valdant jo įkūrėjams bajorams Kersenbrockams. Pirtis buvo skirta dvarininko šeimai – pastatyta atokiau nuo dvaro rūmų, vaizdingiausioje Ilgio pakrantės vietoje, iš kurios atsiveria gražus vaizdas į ežero salą.
XVII a. pabaigoje dvarų pirtys dėl bendrų europinių kultūrinių tendencijų pradėjo nykti. Todėl nenuostabu, kad apleista Ilzenbergo dvaro pirtis visiškai nederėjo prie parko, kuris įkurtas XVIII a. viduryje, kraštovaizdžio arhitektūros.
XIX a. pirmojoje pusėje dvarininkai vėl pamėgo maudynes. Tiesa, ne pirtyse, o kubiluose ir pernešamose voniose. Ilzenbergo dvaro pirčiai tai nieko gero nežadėjo.
Maudėsi ir sukilėlių būrys
Pirties likimą visai netikėtai pakeitė 1863 m. sukilimas prieš Rusijos caro valdžią. Ilzenberge kurį laiką savo stovyklą buvo įrengę sukilėliai, vadovaujami kunigo Antano Mackevičiaus.
Sukilėliai savo stovykloje iškart pastebėjo senosios pirties pamatus ir ant jų pastatė laikiną rąstinę pirtį – joje kovotojai ne tik maudydavosi, čia būdavo džiovinami ežere išskalbti jų drabužiai. Pirtis buvusi didžiulė – vienu metu joje tilpdavę 30 vyrų. Ir nors dvarininkai tuo metu pirčių jau nebepripažino, Ilzenbergo dvaro pirtis buvo naudojama dar ilgai – čia prausdavosi dvaro tarnai ir darbininkai. Kalbama, kad pirtį tuomet išsaugojo visuotinė pagarba sukilėliams, kurių dauguma žuvo ar buvo nukankinti tremtyje. Prasidėjus sovietų okupacijai, pirtis jau nebuvo naudojama ir per kelis dešimtmečius visiškai sugriuvo.
Dabartiniai dvaro savininkai ryžosi atstatyti vieną seniausių Lietuvos pirčių. Ji atstatyta ant senųjų pamatų toje pačioje vietoje, kur ir buvo pirmoji dvaro pirtis. Ji išliko tokia pat didelė ir dabar laikoma didžiausia ir seniausia veikiančia dvaro pirtimi Lietuvoje.
Prie pirties malonumų – ir sveikas maistas
Dvaro pirties malonumus gali išbandyti visi, nusprendę paviešėti dvare. Apsistoti nakvynei galima Amatų name. Sename, tačiau moderniai ir jaukiai įrengtame akmeniniame pastate yra 12 miegamų vietų, jauki svetainė su židiniu, virtuvė.
Besiilsintiems Ilzenbergo dvarvietėje nereikia sukti galvos dėl maisto produktų - Ilzenbergo dvare įsikūręs ūkis, kuris gamina ir parduoda sveikus produktus. Šis ūkis veikia biodinaminiais pagrindais – augindamas ir gamindamas sveiką maistą, nenaudoja absoliučiai jokių cheminių trąšų ir kitų sintetinių priedų, rūpinasi aplinkos išsaugojimu, augalų ir gyvūnų gerove. Tą ragina daryti ir visus savo valgytojus, kuriems maisto produktų krepšelius išvežioja po didžiuosius Lietuvos miestus.
Ūkyje rengiamos sveikų – biodinaminiais pagrindais užaugintų ir pagamintų produktų degustacijos, pietūs.
Išpuoselėtame parke – apžvalgos aikštelės
Nors dvaro rūmų vidus dar remontuojamas, erdvus dvaro parkas nuo praėjusių metų rudens jau atviras lankytojams. Čia galima ne tik apžiūrėti jau atstatytus dvaro pastatus bei čia biodinaminiais pagrindais veikiantį ūkį, bet ir paklaidžioti išpuoselėto parko takais, kurių bendras ilgis daugiau nei trys kilometrai, pabandyti apkabinti parke augantį ąžuolą galiūną, kuris paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu, apžvalgos aikštelėje prisiliesti prie Švedijos-Rusijos karą menančių patrankų bei pontoniniu tiltu nužingsniuoti į legendomis apipintą Meilės salą Ilgio ežere, kurio kitame krante matosi kaimynė Latvija.
Daugiau informacijos apie Ilzenbergo dvarą, pirtį, ūkį ir sveiko maisto produktus www.ilzenbergas.lt
