Nėštumo metu man, kaip ir kiekvienai moteriai per kiekvieną konsultaciją būdavo matuojamas kraujospūdis. Mano gydytoja susirūpino, kai ketvirtą nėštumo mėnesį spaudimas jau buvo šoktelėjęs iki 130/80, nes mano normalus spaudimas visada būdavo 120/70.
Tada ji patarė daugiau ilsėtis bei rekomendavo gerti magnį. Sekantį mėnesį situacija buvo nė kiek ne geresnė - spaudimo matavimo aparatas rodė tą patį 130/85. Gydytoja patarė toliau vartoti magnį.
Aš pati tuo metu visai nejaučiau, kad mano spaudimas aukštesnis, gal tik kiek sunkiau tapo lipti laiptais, bet to nesureikšminau, vis tik neštumo vidurys, o ir pilvukas jau nemažas buvo..
Tačiau kai apsilankiau pas gydytoją šeštą nėštumo mėnesį ir pamatavus spaudimas buvo 140/90, gydytojos nerimas privertė sunerimti ir mane. Grįžus namo, žinoma, išnaršiau internetą ieškodama informacijos.
Ir, žinoma, neradau nei vieno paguodžiančio straipsnio. Beveik visi gąsdino, kad tokiu atveju galima preeklamsija ar net eklamsija..
Kas yra preeklampsija? Preeklampsija – tai būklė, kuria serga tik nėščios moterys. Esant šiai būklei, pakyla kraujospūdis, šlapime randama baltymo, atsiranda patinimų. Kai kurios moterys skundžiasi regėjimo sutrikimais (pavyzdžiui, „viskas kaip rūke”, „skraido musytės”), gali pykinti, varginti stiprūs skausmai skrandžio srityje.
Dažniausiai ši būklė pasireiškia po 30 nėštumo savaitės ir, žinoma, ne kiekvienai moteriai. Preeklampsija suserga maždaug 6 procentai moterų, kurioms nebuvo kraujospūdžio sutrikimų iki nėštumo, ir apie 20 procentų tų būsimų mamyčių, kurios prieš pastodamos jau buvo susidūrusios su padidėjusio kraujospūdžio problema.
Esant indikacijoms, gali būti atliktas cezario pjūvis net ir esant neišnešiotam nėštumui, nes preeklamsija kelia grėsmę vaikelio vystymuisi ir net gyvybei, mamos sveikatai.
Net, jei preeklampsijos forma lengva, į ją negalima numoti ranka, ši būklė gali progresuoti ir išsivystyti dar rimtesnė – eklampsija. Eklampsijai būdingi traukuliai, gali ištikti koma. Eklampsija pavojinga tiek mamos, tiek vaikelio gyvybei. (pagal www.imunitetas.lt).
Taigi nejuokais teko susirūpinti savimi ir būsimu vaikeliu.
Stengiausi daug vaikščioti - mano pasivakščiojimai trukdavao apie 2 - 3val kasdien. Gėriau gydytojos paskirtus vaistus iš pradžių du kartus, vėliau ir tris kartus per dieną. Įprastą arbatą pakeitė krapų sėklų arbata. Tris kartus per dieną matavausi spaudimą namuose.
Bet viso to buvo negana. pradėjo labai tinti rankos ir kojos. O 37 nėštumo savaitę ekstra tvarka gydytoja išsiuntė mane į Kauno klinikas - buvo aukšti vaisiaus tonai. Savaitę praleidus klinikose namo grįžau su 130/80 spaudimu. Sekančias dvi savaites nors ir labai jaudinausi laukdama vis artėjančio gimdymo spaudimas buvo stabilus - 130/80.
Termino dieną kaip gydytoja ir rekomendavo susidėjus krepšius vykau į KMUK, nes vaikiukas visai dar nesiruošė krapštytis laukan pats. Klinikose įvertinę mano būklę ( be aukšto kraujo spaudimo dar teko susidurti ir su nėštuminiu diabetu, kuriam koreguoti užteko specialios dietos..) taip pat ultragarso tyrimo metu nustatę kad vaisius stambus, o aš per žemo ūgio, pačiai gimdyti man neleido. Sekančią dieną cezario operacijos metu pasaulį išvydo mūsų mažylis - 4550g svorio ir 56cm ūgio.
Dabar mažyliui jau keturi mėnesiai ir auga sveikas ir stiprus berniukas, kasdien stebinantis mus savo pasiekimais.
Mano kraujo spaudimas vėl toks pats koks buvo iki nėštumo.
