Atostogų idilė baigėsi - AŠ SUGRĮŽAU!

Sveikutės. Kaip jūs, kaip nuotaikos? Net neklausiu, kaip jūs čia be manęs dvi savaites praleidote, nes žinau, kad mano kolegė Donata jus visaip lepino įdomiais straipsniais, tik kad nelabai čia plepėti norinčių daug buvo. Suprantama - vasarėlė...

O mano atostogos visgi baigėsi...negaliu patikėti, kad taip greitai. Ar jums nekyla tokių minčių, kai kas nors malonaus buvo ir nebėra? :) Nuvilnijo mano keturiolika dienų ramybės, ramybės ir dar kartą neapsakomos ramybės...

Žinote, pirmą kartą per visus šiuos metus buvau tiek laiko be kompiuterio, pagalvojau, o ko gi man vežti prie jūros ar į kaimą. Todėl taip džiaugiausi ta tikra vidine ramybe.

Braidžiau pajūriu, šokinėjau su dukra Saule ir sesės vaikais per bangas, važinėjomės dviračiais pamario pušynėlyje, vėliau savo gimtame kaime ravėjau gėlių darželį, perskaičiau po obelim tris knygas, gulinėjau ant vejos ir gainiojau akimis debesis, valgiau juoduosius serbentus ir žaidžiau badmintoną su vaikais....

Ech, štai tokios buvo mano šiųmetinės ATOSTOGOS, kurių nemainyčiau į jokias turkijas nei kretas. Gera ir tiek...

Tačiau sugrįžti į MK, pas jus, irgi gera. Pagalvojau, o jeigu man taip kas duotų atostogauti mėnesį (visai nieko), bet pusę metų...hmmm, metus...Ne, turbūt nežinočiau, ką daryti su tokiu gausiu poilsiu. Juk mes, lietuviai, pripratę dirbti :) Nors....kai gerai pagalvoji... gal nežinočiau, kaip atostogauti pusę metų todėl, kad niekas man nedavė tiek atostogų, niekada nebuvau ilgai be darbo. Visgi dirbti taip pat gera, kai žinai, kad kažką darai, kas tau teikia malonumą. Nežinau, kaip jums, bet man poilsis saldesnis po gero darbymečio.

Na užteks čia man postringauti, štai keletas akimirkų iš mūsų su dukrele atostogų ramybės oazės:

Iš pajūrio keletą dienų praleidome ir pas senelį kaime, kuriame nebuvau gal mažiausiai metus:

...dar šiek tiek pabūsiu atostogose, gerai :)

Na, o kur jūs atostogavote, ką veikėte ir apskritai, kas geresnio?

Jūsų Eglė