Aš būsiu tau - visas pasaulis

Sveiki...Kažkada Eglutė pagyrė mano gimdymo istoriją.

Padovanosiu tau gulbės pūkelį,

Atnešiu šilčiausiam delne...

Nes tu, mano mažas vaikeli,

Širdy pagimdei „Aš mama“...

Laiminga, prasminga, teisinga

Stipri, išdidi ir šilta...

Aš būsiu tau visas pasaulis.

Aš būsiu geriausia mama.

Ir tada drąsiau pasidarė viešinti savo kūrybą, juk tai taip artima, šilta, intymu. Kita vertus, tai, kas nugula ant balto popieriaus lapo - jau lyg knyga, kurią skaityti gali bet kas... Tai jau iš širdies - į širdį...

Siunčiu keletą eilėraščių, rašytų savo mylimam žmogui - mano dukrytės tėčiui. Jie kaip dienoraštis, rašyti skirtingais gyvenimo etapais pasakoja šeimos ir jausmų istoriją...

Jei ryte lis, žinok,

Tai aš tavęs ilgiuos...

Apie tave dainuoju

Tylias šviesos dainas.

Kažkur užgęsta vieniša žvaigždė. Kažkam nurieda ašara sūri...

Jei tu ateitum, į tave

Įliečiau savo ilgesį, kurio tu neturi...

Atsiųsk man, Dieve, Žmogų,

Kad mylėti ir kad ilgėtis ašarų

nebenorėčiau.

Atsiųsk man medį, į kurį, pavargusi ir pasiilgusi,

Aš atsiremt galėčiau.

Jei lis ryte, žinok, tai aš tavęs ilgiuos...

Ir kai iš lašo ilgesio ir iš nakties

Akimirkos trumpos pražys drugelis,

Žinok, ne visada

Aš pas tave surasiu kelią.

Nes per toli ir per šaltai

Užgęsta vieniša žvaigždė praeivė.

Jeigu ateisi, tai ateik, bet

Nebeskaudink. Nebereikia...

Jeigu lietus nustos, žinok, manęs jau nebėra.

Jeigu ir vėl kažkas laimingas juoksis,

Žinok, aš pas tave grįžau.

Sapnais, svajonėmis, ramybe, meile.

Taip iš akimirkos nakties

Iš lašo ilgesio

Vėl gims drugelis.

____________________________________________________

Kalbėti apie meilę? Geriau visai tylėti,

Nes į kelis žodžius

Aš niekada nedrįsčiau

Viso savo jausmo dėti.

Pasaulis dega! Dega mano akys,

Ir ilgesys, pražystantis delne...

Aš būsiu tavo karstas,

Tavo kapas.

Aš būsiu tavo virpančiam sapne.

Kalbėti apie meilę? Nemanau, kad verta,

Nes ne žodžiu, o judesiu

Norėčiau prie tavęs priglusti.

Širdis dejuoja! Ilgesį, kaip žiedą,

Tavim palaisčius, tau nuskinsiu.

Ir nešiu – virpančią nuo karščio dieną.

Kol apie mano jausmą neišgirsi.

Nenurimsiu.

________________________________________

Aš nežinau, bet man atrodo, kad tavęs kasdien

Man trūksta vis labiau. Labiau....

Labiau ir nepakenčiamai

Rasoja akys

Ir skruostai dega tavo rankų bučiny.

Žaidžiu žaidimą „Laukt – nelaukti“,

O tu žaidi „Atspėk, ar tu mane turi?“

Pralaimėsiu, dėl Dievo,

Pralaimėsiu,

Nes neišmokau kortų slėpti, o silpnybes mano

Tu panaudojai prieš mane.

Aš nežinau, man tik atrodo, kad praradau.

Beveik ramybę praradau.

Kartu – tave.

Žaidi skausmingą ilgesio žaidimą.

Žaidi su mano laukiančiais langais.

Su nenutylančiu širdies balsu.

Su bręstančiais alyvų pumpurais.

Su mano kambario naktim.

Su žvakių ugnimi, nudeginančia drugio sparną.

Su žadintuvo „Labas rytas“.

Su daiktais, kurių jau niekada nebepaliesiu, bet saugau juos,

Nes kada nors (dėl Dievo, gal greičiau?)

Tau nusibos.

Tada šitoj kovoj (tu vadini tai žaidimu)

Neliks laimėtojų ar nusivylusių.

Liks dvi mažytės širdys.

Neinanti ir laukianti.

Aš nežinau, bet man atrodo, kad kasdien

Aš vis labiau tavęs ilgiuos.

Sustok. Sustok ir paklausyk.

Žinau, kad neturiu tavęs.

Nežaisk. Aš pasiduodu.

____________________________________________________

Šią naktį aš ėjau ieškoti saulės.

Į žemės kraštą išėjau.

Man be tavęs sušalo lūpos

ir delnuose užmigo krykštaujantys spinduliai...

O tavo rankos traukė į bedugnę,

šalta naktis, pavogus juoką,

tavęs ilgėtis man neleido.

Ieškojau saulės, Dieve, kaip tikėjaus!...

Nes be tavęs, mielasis, čia tamsu ir liūdna.

Nes be tavęs kitaip subręsta medžių pumpurai.

Kitaip per lauką tiesiasi takai.

Kitaip į širdį teka šiluma, kitaip

Man be tavęs pavasaris kitaip ateina.

Man be tavęs kitoks ir duonos skonis,

Ir šypsena, sustingstanti veide,

Ir paukščio juokas be tavęs ne juokas,

O piktas pranašas rudens.

Ateik, duok ranką, eikime į naktį,

išeikim saulės pasitikti.

Ji kils už trisdešimt dviejų sekundžių,

Dar kartą jūron spindulius pamirkius,

Kad mūsų rankų sankryžoj

uždėtų amžiną ir nenuginčijamą spaudą.

Kad nuo dabar į naktį vienas neisi,

Kad kiekvienam ryte ir kiekvienam pavasary

Balandžiai pieš mūsų vardus.

Palauk truputį. Tuoj akis atmerksiu.

Ir tau nusišypsosiu saule akyse.

Dabar žinau ramybės skonį... Nes...

Nes turiu tave.

____________________________________________________

Šiąnakt aš norėčiau prie tavęs priglusti

Arti arti, kaip niekad nebuvau....

Papasakoti tau apie svajones

Ir apie lietų, kuriame

Šiąnakt skendau.

Aš noriu tau papasakoti apie rytą,

Kuriam aš tavo vardą užrašiau.

Ir apie tiesą dar nepasakytą,

Ir apie juoką, kuriame

Šiąnakt skendau.

Aš noriu išrašyti tavo sieloj

Tą ilgesį, kuriuo aš svaiginaus.

Papasakosiu tau apie likimą,

Ir jausmą, kuriame

Šiąnakt skendau....

Poezijos konkursas - Neišsakytos mintys ir jausmai