Sveikos. Kviečiame dalyvauti trumpoje apklausoje, kurioje labai prašome atsakyti iš savo patirties - ar auginant ikimokyklinuką įmanoma suderinti motinystę ir darbą?
Mums labai svarbi jūsų nuomonė, kurią prašome trumpai pagrįsti - kaip suderinate darbą ir motinystę, o jei manote, kad šie dalykai nesuderinami, tuomet taip pat pagrįskite, kodėl.
Vienai apklausos dalyvei burtų keliu dovanosime - gardžiuosius Nestlé pieno desertus:
Sausainių skonio pieno desertas
Vanilės skonio pieno desertas
Taip, galima puikiausiai😀
laikas parodis ar galima suderinti darba su vaiko auginimu 😀 tikiosi kad galima 😉
Gyvenimas idomus dalykas ,daznai paverciantis neymanomus dalykus ymanomais 😉 bet tai neapseina be auku.Dabar as dziaugiuosiu,kad turiu galymibe nedirbti ir leisti laika drauge su dukryte,tai nepakartojamas jausmas,kuris palieka pedsaka musu gyvenime 😉 😍
na mano atveju būtų labai labai sunku, tad kol kas renkuosi motinystę..nenorėčiau, kad vaikai nematydami savaitėm tėčio dar ir mamos nematytų iki vakaro, o būtų su svetima teta.. užtenka šeimoje ir vieno karjeristo 😉
Aisku kad galima suderint,tik reikia noro😀
labai gaila, kad neišėjo surašyti argumentų plačiai. Aš pritariu Krimsi, išėjau į darbą kai vaikams buvo 7 ir 9 mėnesiai ir nė kiek nesigailiu. Pirmu atveju dirbau už tikrai mažą algą, išminusavus auklės išlaidas mano algos likdavo vos 150-200 Lt., bet aš jaučiausi laiminga, kad galiu save realizuoti, dabar situacija yra kitokia, esu laiminga, kad galiu vaikams suteikti geresnį gyvenimą.
Na dėl Krimsi atsakymo gali ginčytis, tos kurios auginam vaikus ilgiau namuose, o ne anksti išeinam į darbą 😉 ne visos pavargsta nuo buvimo su vaikais visą dieną. Dabar augindama savo dvimetinuką ir jau savaitę prižiūrėdama draugės berniuką, kaip kitos draugės sako, kaifuoju.
Atsakymas į apklausos klausimą - TAIP. Tikriausiai taip neatsakyčiau, jei pati nebūčiau išėjusi į darbą, kai dukrytei buvo 1 metukai. Žinoma, man pasisekė, kad iš savo atlyginimo galėjau pasamdyti auklę. Eidama į darbą, niekada neturėjau tikslo daryti nerealią karjerą, tiesiog visada stengiuosis dirbti, kaip tik galiu geriau, nors mano prioritetas nr. 1 visada buvo šeima. Išėjimas į darbą man išėjo tik į naudą: įgavau daugiau pasitikėjim osavimi, daug mieliau leidžiu laiką su savo vaiku, nes per dieną jos labai pasiilgstu - neįsivaizduoju geresnio poilsio po darbo, nei žaidimas smėlio dėžėje su vaikais, kamuolio spardymas, piešimas, dainavimas ir visi kiti vaikiški džiaugsmai. Gaila buvo žiūrėti į kiemo vaikus, kurių mamos vakare jau būdavo nuo buvimo su jais pavargusios ir piktos, ypač tos, kurios namuose sėdėdavo 2-3 ir daugiau metų. Jei turi tikslą pabendrauti su savo vaiku, visda rasi kaip tai padaryti, nebent dirbtum po 16 val. per parą. Be to, juk dar yra savaitgaliai 😀 ir svarbiausia ne tai kiek tu laiko būni su vaiku, o kaip kokybiškai tą laiką su juo praleidi 😀 mano mama dirbo, nuo 1,5m. ėjau į darželį, bet mama visada paklausdavo kaip man sekės - daržely, mokykloj, universitete, darbe 😀 ir visada padėdavo, kai iškildavo problemų - tam laiko galima surasti ir verdant vakarienę 😀
na kolkas vyras dirba ir uzdirba 😀 va kai mes dviese dirbdavom is namu turedavom puse 6 ryto isvaziuoti,o kur vaika deti tuo metu kai darzelis nuo 6ryto,tai gerai kad senelis ziuredavo ar nuvesdavo,o taip tai nzn kaip butu 😀
isvada tokia mano-nereikia rinktis ir galvot darbas ar motinyste,reikia svarstyti,kaip suderinti tai 😀,o galimybiu visada yra...
bet va jei derinasi abudu tada galima,bet tik ne abiem tevam..sunku rasti ta aukso viduriuka dirbant itemptai abiems.zinoma dirbti reikia,nes tai gyvenimas reikia pragyvent,sotus meile ir nebusi.Sunku moteriai emociskai labai palikti savo kudyki ir atirukti 8 val ir net daugiau...galima zinoma,bet sunku ir tau gaunasi neimanoma...
pritariu,taikliai pasakyta todel kolkas nesistengiu tos karjeros ir siekti,mieliau leidziu laika su vaikais,nors kai kurie ir peikia mane 😀
Neimanoma. Kai mama ar tėvas grįiya namo ir nenori su vaiku kalbėtis, dyiaugtis jo piesiniais, nes jie yra pavarge, vaikui tai yra trauma, jis jauciasi nerekalingas,vaikas pats turi rupintis savo pomėgiais ir pasilikti tik sau,arba prabegomis tevam paziurint Taip ir auga vaikai nemokėdami reiksti savo norų, jausmų.Pasikartosiu abiem tevam siekti karjeros neimanoma jei bent lasas rupi atzala...jei tevai nepasirenge su vaiku uzsiimt,pareit laiku ir praleist vakara ,laisvalaiki kartu,tada klausimas ar isvis dera jiems butu seima...Atminkite laikas bega..dabar vaikas nori pasedet jums ant keliu,bet jus neturite tam laiko,bet ateis laikas kai jus noresite,bet šaukštai popiet bus...