37-38 savaitė: paskutinės dienos

Sveikos,

na, štai jau ir finišo tiesioji. Gydytojo patarimu nutraukiau apsilankymus pas midwife, kadangi labai dažnai susitinku su gydytoju, ir jis atlieka daugiau tyrimų. Penktadienį paskutinį kartą buvau pas gydytoją. Pradžioj nuėjau, kad paklausytų mažylės širdelės. Išties sėdint kėdėje buvo labai neramu, nes seselė pradžioj nerado, kur mažosios širdelė, po to prijungus aparatus negalėjo paklausyti širdelės, todėl turėjau pirštais laikyti aparačiuką, kad girdėtusi.

Seselė ištyrė šlapimą, ir kaip galima buvo tikėtis, vėl rado infekciją. Nuėjus pas gydytoją apžiūrėjo, pamatavo kraujospūdį, temperatūrą viskas buvo gerai. Kadangi šlapimo tyrimai buvo blogi, paskyrė antibiotikų, bet matyt pamiršo užrašyti, kiek tablečių vaistinėj man turi duoti tai gavau visą lapelį, kurio neišnaudosiu :)

Džiugi naujiena ta, kad gydytojas visgi nutarė nebelaukti, kol mano mažoji apsivers, nors ji jau nuo 32 savaitės pozicijos nekeičia ir paskyrė planinį cezarį antradienį. Taigi, jau žinome, kad mūsų gimimo diena bus gegužės 14d, teliko tik susipažinti su mažąja, išgirsti jos verksmą bei sužinoti, kad ji išties sveika. Kol kas ši džiugi naujiena man neduoda ramybės. Niekada nebuvau operuojama, todėl  nežinau, ko tikėtis. Greitai ir didžioji diena, dėl didelės nežinios ir streso beveik nemiegu, kyla rūgštis, bet šiaip viskas yra gerai. Lagaminai jau sukrauti ir patikrinti ne kartą, grįžus teliks pakloti lovytę. Vis dar nelabai tikiu, kad jau greitai turėsim leliuką.

Atleiskit už tokias padrikas mintis, bet širdies gilumoje labai bijau, jog mūsų mergaitei gali kas nors atsitikti, tačiau veju šias mintis kuo toliau. Matyt, paskutinę naktį nesudėsiu nė bluosto, bet tikiu, jog tai atsipirks išvydus mažylę :)

Na, ką, antradienį 7.45 būsiu ligoninėje pasiruošus susitikimui su mažąja. Labai džiaugiuosi, kad vyras vyks ir dalyvaus kartu visos operacijos metu. Šio dienoraščio puslapiuose grįžusi būtinai brūkštelsiu, kaip mums sekasi, juk pirmą kartą tapsiu MAMA. 

Būsima mamytė Ugnė