35 nėštumo savaitė: kupina jėgų suruošti mažylio kraitelį!

Sveikutės,

Sveikinu visu pirma Jus su atėjusiais taip lauktais vasariškais oreliais! Nors tiesa pasakius, aš kaip ta tikra lietuvė, vis skundžiuosi, šalta buvo negerai, o dabar jau per karšta... Na bet jau kaip nors, nes kaip ir nebedaug beliko puškuoti. Labai jau laukiam susitikimo su savo mažyliu, o Gabytė su broliuku.

Taigi, mums jau 35 savaitėlės.

Vaikelis auga vis didyn. Nuo šiol jį galėtume prilyginti melionui (arba arbūzui) – tik kaskart vis didesniam. Jo svoris jau turėtų viršyti 2 kg 400 g, o ūgis nuo viršugalvio iki kulnų turėtų būti daugiau nei 46 cm. Vaikelio inkstai jau visiškai susiformavę, o kepenys jau gali susidoroti su nedideliais šalintinų medžiagų kiekiais.

Pagrindiniai fizinio vystymosi procesai jau baigėsi – likusios savaitės skirtos svoriui priaugti. Jis jaukiai susirangęs tavo įsčiose, tačiau čia jam darosi ankštoka, jis nebegali laisvai plaukioti, tad ir nutrūktgalviškų salto greičiausiai jau nebebus. Bet dėl ankštesnės erdvės judesių nesumažės: vaikelis turėtų spardytis taip pat dažnai, kaip ir anksčiau.

Ši savaitėlė pralėkė labai jau greitai. Gal dėl to, kad buvau ją intensyviai suplanavusi. Ją paskyriau mažylio kraitelio susitvarkymui, rūbelių ir pataliukų skalbimui, lyginimui, būtiniausių daiktų atsigabenimui iš dar Gabrielės paliktų anksčiau daiktų. Labai džiaugiuosi, kad apsidirbau šiuos visus darbelius.

Ech... Lygindama rūbelius, stebėjausi, kad Gabrielė kažkada buvo tokia pat mažytė, atrodė, kad net keista ir neįtikėtina, kad jie gimsta tokie mažuliukai. Taip pat padariau didžiulį darbuką - išsiploviau vežimo lopšiuką!!!!

Savijauta šia savaitę tikrai buvo gera. Tik naktys be proto sunkios. Kartais net atrodo, kad visai nepailsiu.

Kitai savaitei užsibrėžiau susikrauti jau lagaminukus į ligoninę, juk jau bus 36 savaitėlės, o nuo jos kaip ir gali tas stebukliukas bet kada pasirodyti.

Iki kitos savaitės,

Marija