Sveikos, na štai jau praėjo didžioji nėštumo savaičių dalis ir liko visai nebedaug. Kadangi pas gydytojus einu kas porą savaičių, todėl ir blogą rašau rečiau.
Visai neseniai praėjo šv Velykos, tik šį kartą jos buvo kitokios. Kiek man žinoma, šv. Velykos yra šeimos šventė, bet kadangi gyvenu užsienyje, negalėjau su šeima jos švęsti šios šventės.
Mano brolis gyvena 3 valandos kelio nuo manęs, tačiau per Velykas dirbo. Per šias šv. Velykas nutariau, kad visgi dažysiu kiaušinius. Štai mano pirmieji margučiai.
Per šias dvi savaites ir numečiau, ir vėl priaugau svorio, kadangi nei akušerė, nei aš pati nefiksuoju svorio, negaliu pasakyti, ar einu labiau į pliusą ar į minusą. Kadangi man vis knieti susikrauti krepšius į ligoninę, tai jau išskalbiau visus drabužėlius, nupirkau mažylei rankšluotuką su viščiuku. Ir jau kitą savaitėlę susikrausiu krepšį, tuomet ramiai lauksiu, kada mažiukė pasiruoš.
Šiandien buvau pas akušerę ir iš tikrųjų net nežinau, apsidžiaugiau ar nusivyliau, kad kabinete buvo visai kita akušerė, nei man įprasta matyti. Patikrino mažylės širdelę, kuri plaka puikiai. Esame 31,5 cm, tik tiesą pasakius, net pati nesuprantu, kaip metru išmatuoja vaiką, jei vieną kartą jis gali būti susirietęs į kamuoliuką, kitą kartą išsitiesęs.
Kitas susitikimas su akušere bus tik po mėnesio, kadangi po poros savaičių einu į ligoninę atlikti echoskopijos ir susitikti su gydytoju, tad susitikimas su akušere neįvyks. Akušerė net suabejojus pažiūrėjo, kada man gimdyti, kadangi kitas susitikimas - tik gegužės 5 d.
Vyrui esant darbe, parašiau jam žinutę ir pasiteiravau, ar važiuos su manimi gimdyti, kadangi maniau, jog iki vakaro, kai grįš namo, pamiršiu klausimą. Vyras atrašė iškart ir išties nustebau bei apsidžiaugiau jo sprendimu važiuoti su manimi kartu gimdyti.
Prisipažinsiu, pirmojo gimdymo metu vyrą šiek tiek spaudžiau, kad gimdyti eitų kartu, aišku, pasakiau, kad jei pasijus blogai, galės išeis. Dabar širdis labai džiaugiasi, kad vyro nereikia nei spausti, nei prašyti, kad palaikytų mane gimdymo metu.
Šią savaitę tiek. Labai laukiame savo mažylės ir tikiuosi, kad jau 38 savaitę susitiksime su ja.
Laiminga nėštukė Ugnė
Mano vienintele ir megiamiausia apranga buvo timpos ir tunikos 😀 Norejosi ir man kokiu grazesniu drabuziu, bet pagalvojau, kad iskesiu, nes kazkaip atrode, kad neapsimoka pirkti drabuziu, kuriuos nesiosiu vos kelis menesius. Skaitau ir galvoju kaip neseniai man tai buvo, nors visi tuometiniai nemalonus pojuciai ir jausmai isbleso ir pasimirso 😀
linkiu greičiau sulaukti stebūkliuko 😀
Ištikrųjų keista,bet dabar ypač erzina,tai kad nerandu kuo apsirengti,pilvelis vis lenda lauk,o dauguma kelnių net netinka.Sakyčiau,kad esu kaip ir visos moterys spinta net lūžta,bet apsirengti nėra kuo,bet ištiesų taip ir yra,nes norisi kažko gražaus ir patogaus,o visi drabužėliai jau mažoki,nesinori atrodyti neetiškai,ta prasme,kad lašinukai krenta per šonus,o aš telpu į tą patį dydį.
Jau visai nebedaug iki finišo 😀 Tikriausiai daugumai nėštukių būna tokie ūpo ir energijos periodai ir būna periodai kai nieko neisnori, negali, bet erzina tai, kad kažkas vyksta ne taip kaip tikiesi...
Stiprybės!
Istikruju sunkoka,prasideda paruosiamieji saremiai. Naktimis sutraukia kojas meslungis,tai guliu ir dejuoju. Vaiksciot kazkur nei noro nei jegu nera. Nuotaikos labai keiciasi,ypac jei kas vyksta ne taip kaip noriu as.
kaip smagu kad vyras noriai dalyvaus. labai mazai parasyta kaip pati jautiesi, ydomu butu suzinoti ar cia as viena tokia netikus kad 35 savaiciu nestumas, o as jau sunkiai vaikstau, skauda pilvo apacia ir pastoviai uzeina paruosiamieji skausmai ☹ pilvukas nedidelis bet jauciuosi tikrai labai nekaip ☹
sekmes jums 😀 🌷 tikrai nebedaug ir beliko iki norimo rezultato 😀