"Kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje vaikui (nuo gimimo iki trejų metų) palankiausios ugdymosi sąlygos yra tik šeimoje."

Neišvengiamai galvojame apie lopšelį, domiuosi literatūra šia tema. Šatai ką pavyko sužinoti. Knygoje "Raidos psichologija" (Žukauskienė R.) teigiama, kad kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje vaikui (nuo gimimo iki trejų metų) palankiausios ugdymosi sąlygos yra tik šeimoje. R.R. Sears poreikių-motyvacijos teorijoje teigiama, kad ankstyvojoje vaikystėje vaikas turi augti ir ugdytis šeimoje, o ne ugdymo institucijoje. O savivokos ir savęs realizavimo teorijoje (A.H. Maslow, C. Rogers) teigiama, kad ankstyvojoje vaikystėje vaikas yra aktyvesnis, veiklesnis ir greičiau vystosi, jei šalia yra ir jį palaiko mylintis suaugusysis (mama, tėtis), jei tenkinami jo pagrindiniai poreikiai, jei vaikas pripažįstamas, kaip unikali individualybė. E.H. Erikson (socialinės – asmenybės raidos teorija) akcentuoja pasitikėjimą artimaisiais bei savarankiško ugdymo svarbą nuo gimimo iki trejų metų. Šiandien vaikai į udgymo įstaigas pradedami vesti nuo dvejų metų, kai kurie net gi ankščiau. Vaiko mama (tėtis) privalo vaiką patikėti kitam asmeniui ar ugdymo institucijai, jei nenori prarasti darbo. Šiandien taip jau yra, todėl ugdymo istitucijos ieško išeičių, į lopšelius priima vaikus, kad ir nuo vienerių ar dar ankščiau, kuria programas, kurios atiktų vaikų poreikius, interesus, raidą. Ankstyvojo ugdymo vadove (Monkevičienė O. ir kt., 2001) rašoma: „Jei vaikas dėl neišvengiamos būtinybės lanko ugdymo instituciją, jos modelis turėtų būti, kaip šeimos – viena pedagogė turėtų nuolat globoti tuos pačius 4-5 vaikus.“ Ar šiandien taip yra? Deja, valstybiniuose darželiuose ankstyvojo amžiaus grupėje dirba dvi auklėtojos, kurios keičiasi pamainomis, ir padėjėja (būna kiekvieną dieną), o grupėje būna apie 15 vaikų. Vieną dieną grupėje dirba pedagogas ir padėjėja su 10-15 vaikų.  Kyla klausimas ar vaiko raida (pažinimo, kalbos ir kt.) nenukenčia? Šiaurės Amerikoje atlikti tyrimai parodė, kad tai, kaip vaiką veikia būvimas visą dieną be tėvų, priklauso nuo priežiūros kokybės tiek namie, tiek darželyje. Nekokybiška priežiūra vaikų darželyje (kai vienam suaugusiajam tenka prižiūrėti 16 vaikų ir daugiau) sulėtina pažintinę raidą – tiek protinę, tiek kalbos. Knygoje Raidos psihologija rašoma: „Svarbus kriterijus, pagal kurį galima spręsti apie vaiko priežiūros kokybę vaikų darželyje, yra vaikų ir suaugusių skaičius“ . Remiantis šiuo tyrimu galima manyti, kad Lietuvos darželiuose, ankstyvojo amžiaus vaikų grupėse vaikų pažintinė raida nenukenčia, nes su 15 vaikų visą dieną būna du suaugę. Bet ne vien tik tai lemia, vaiko raidos vystymąsi. J. Kaganas ir jo kolegos nustatė, kad profesionali, rūpestinga ir apgalvota vaikų priežiūra neigiamai neveikia vaikų psichikos. Kitų autorių tyrimai, patvirtina J. Kagano išvadas, jog kūdikiai vienodai gerai gali augti namuose, kur juo yra rūpinamasi, ir tinkamai organizuotame vaikų darželyje. Daugeliui vaikų svarbiau prižiūros kokybė, nei tai, kuris asmuo – mama ar tėtis namuose, ar auklėtoja vaikų ugdymo įstaigoje – jį prižiūri. Todėl pedadgogai turėtų būti tinkamai pasiruošę, kad vaikų raida (tiek pažinimo tiek ir kitos) nukentėtų. Suzanne L. Krog ir Kristine L. Slentz knygoje "Early Chilhood Education" (2011) rašo, kad aukštos kokybės ankstyvasis ugdymas turi ilgalaikį poveikį vaiko socialiniam ir kognityviniam (pažinimo) vystymuisi. Knygoje Ankstyvoji intervencija vaikystėje rašoma: „Park ir Peterson (2003) nauji smegenų veiklos tyrimai parodė, kad teigiama ir turtinga patirtis ankstyvojoje vaikystėje palankiai veikia smegenų vystymąsi, padeda vaikui mokantis kalbėti, įgyjant problemų sprendimo įgūdžius, bendraujant ir brndradarbiaujant su suaugusiaisiais, taip pat įgyjant reikalingų gyvenimiškų įgūdžių.“. 

Vis mąstau, kodėl mūsų valstybė sutrumpino vaiko priežiūros atostogas, juk pirmieji treji gyvenimo metai yra intensyvios raidos ir ugdymosi laikotarpis. O vėliau girdime, kad vaikams vis ankstesniame amžiuje nustatomos depresijos, vaikai agresyvesni, nėra artimo ryšio su tėvais.