Visų pirma,labiausiai šito konkurso ir laukiau,kada galėsiu papasakoti apie savo gimdymą :),tai žiauriai fainas konkursas,per kurį malonu vėl nors keliom minutėlėm nusikelti atgal ir prisiminti gražiausias ir prasmingiausias akimirkas...
Man nėštumas buvo neįtikėtinas įšūkis.Daug ko patyrėme ir supratome,kad vienas kitam dar labiau svarbesni esame,labiau ir rimčiau į viską žiūrime.
Į ligoninę atvykau Rygsėjo 12d.Rinkomės gimdymą ligoninėje Namuose gulint tiesiog jau iš vakaroi prasidėjo nereguliarūs sarėmiai.Paguldė mane į ligoninę,bet po apžiūros dar ne laikas buvo vaikeliui į pasaulį ateiti.Vyras visur ir visada lydėjo ir buvo kartu.Pamenu,pragulėjau dvi paras ir jas visas nemiegojau,tiesiog skaudėjo ir mintys apie ateinantį džiaugsmą...Žinoma,buvau išvargusi jau vien nuo to-o dar pagalvojus kad daug jėgų reiks gimdymui atiduoti...Ir sulaukėme 15dienos..Ryte vizitavo,aišku aš ten truputėlį pazyziau..:D Gydytoja nusivedė mane į apžiurų kambarį ir netrukus pasakė,kad jau gimdymas prasideda ir greit greit galėsime gimdyti.Vuhuuu pagalvojome !!!Iš lėto dar nuėjau pasimėgaut dušu,vyras tuo laiku sudėjo visus daigtus ir persikraustėme į gimdyklą.Jau buvome laimės pilni ir nesvarbu buvo ar ten kažkas man skauda ar nebe.. :) Persikrausčius tupj pat prasidėjo skausmai,bet tuoj pat jų išvengiau,vyras ištisai be perstojo masažavo viską :) ir netpadukus pakutendavo kad tuo metu užsimirštų skausmelis..Na tiesiog super :)Vėliau vis didėjo skausmas,kai tik pakildavo,tuoj pat aš ant pirštų galiukų kentėt ir vel atsileist...Su vyru mudu abudu tupinėjome ant kamuolio,abu kvėpavome,visaip mankštino mane,na super :)Vėlų vakarą pastatė skatinančius,o tada tai buvo skausmelio,aš verkiau ir vyras verkė,jis sako aš nebežinau kaip tau padėt mažyte,ką man padaryti?...Aš jam -nusiramink.tai natųralu ir viskas praeis,svarbiausias momentas greit bus. Aš gulėjau,buvo pajungtas aparatas vaikutį stebėti,vyras klausėsi širdelės plakimo...Abu kentėjome ir smarkiai laikėmės.Jaučiausi aprūpinta viskuo. Brt vyras mano mėgsta juokus ir sako išleisk mane trumpam,sakau eik eik tik greičiau,Žiūriu ateina su žurnalais jogurtukais...Viešpatie sakau,gal pablūdai,kur aš tau sakau skaitysiu..sako aš tau paskaitysiu,na ir prisijuokėe,kad net pamiršau skausmus :),ir dar-kai užeidavo skausmai,eidavome link leliuko rūbelių,juos pakilnodavom ir šiltai jausmingai apsikabindavom,pasibučiuodavom...Jau greit....greit... jei ką per sąrėmius darydavau blogai,vyras greit man primindavo :D jei sakydavau auuu,vyras man atsakydavo miauuuu...nu bajeriai smagūs buvo :) Kraujavau,todėl vyras rūpestingai vis apšluostydavo mane.Na ir pagaliau duris atvėrė daktarų komanda,šauni,puiki,pasiruošusi kibti į darbą.Ir sulaukėme ir pamatėme savo džiaugsmelį pagaliau.:) Na tiesiog,abiems pasipylė ašaros...Lleliukas gulėjo man ant krūtinės ir savo didelėmis akytėmis visada žiūrėjo į mane :) Ištikrųjų net nebežinojau kaip elgtis,net pats brangiausias dalykas ira.O ir labai nustebome,nes kaipo ir pasiruošę viską buvome mergytei,žiūrim-berniukas!!!Vienas kitą pabučiavome...Taigi stiklinės gilumo buvo žaizdelė,kurią susiuvo.Vyras visada laikėsi šale.Jis iš to džiaugsmo pasidarė didelis plepalas,kuris jau savo kalbomis mane tuo metu nervino :D Po siųvimo gavau prabangų laiką pamaitinti pirmą kartą leliuką...Na tiesiog...nostalgija...gražiausias dalykas žemėje..Nemoku niekaip apsakyti ir net žodžių pritrūkau.:) Kadangi vyras triūsė visą laiką ir jaigu atvirai-jis buvo tris kartus daugiau pavargęs negu aš...Net gaila paliko,bemaitindama sakau jam kur tu,o gis anta žemės išsitiesė ,žiūriu susirietęs užmerkė akis,pabandė nors kelioms minutėms pailsėti..Juokas paimė,gaila vargšiuko buvo..:D Kitą dieną vyras atvažiavo su didžiausia puokšte mano mėgiamų gėlių ir rafaelo pasveikinti dar kartelį :) Buvau žiauriai laiminga,kaip ir tebeesu.Visas dienas rūpinosi manimi ir leliuku.Lakstė visur ir vežė ko tik panorėjau.Todėl braukdama ašarą sakau,kad esu -nerealiai dėkinga jam už viską,jis man daug padėjo visokeriopai,už- visas sunkias minutes,kurios dėka jo pavirto lengvesnėmis.Mūsų džiaugsmelis mums atpirko viską !!!
Šiandien mes trys labai laimingi žmogučiai,kuriems nieko netrūksta,tik gaila,bet valgome mišinuką.Savo leiuką mylime,todėl rūpinamės kuo geriausiais pampersiukais,į kainas net nebežiūrime,jei reikia-imame,užsisakinėjame daug gražių dalykų,įsiamžndami fotografuojamės dažnai,na ir tiesiog daug daug jau šypsomės guguojame,į visur žiūrime ir bandome viską pastebėti,miegame viską naktelę;)Leliukas leidžia tėveliams pailsėti.Esame labai dėkingi jam.:) ir beabejo pati laimingiausia šeima,pavyzdinga.
