Mano ir dukrytės ryšys

Mano ir dukrytės ryšys

28. Oct 2012, 10:00

Dar dukrytei negimus, jau supratau, kad mus sieja labai stiprus ryšys. Nėštumo metu, kai jaučiausi tikrai palūžusi, dukrytė savo spyriais man neleido pasiduoti ir lieptė tikėti ja.

 

Juk niekas geriau nežinojo tuo metu, kad jai viskas gerai, nors medikai galvojo visiškai kitaip. Žinoma, tas ryšys, dukrytei gimus, nepasibaigė. Nes dukrytė gimė sekančią dieną po mano gimtadienio ir net tokiu pat laiku, kaip ir aš gimiau.

 

Viltė Kamilė pasaulį išvydo 11 val. 20 min. Mūsų gimimo laikas nesiskiria nė minutėle.

Žinoma, pirma kartelį paliečiau savo dukrytę tik po paros, tai buvo be galo šiltas ir pilnas emocijų prisilietimas. Negalėjau aš jos glausti prie širdies, kai tuo metu kitos mamytės džiaugiasi tokia laime.

 

Turėjau galimybę ją stebėti per inkubatoriaus stiklą ir paglostyti jos rankutę, veiduką ir kojytę. Tada pirmą kartą pravirkau po dukrytės gimimo, nes tarp manęs ir dukters buvo toks stiprus ryšys.

 

Ji tą akimirką pramerkė akutes ir tarsi stebėjo mane, kad tik jos nepalikčiau vienos tarp kitų leliukų.

Po kelių dienų mano dukrytę parkėlė įš inkubatoriaus į šildomą lovytę ir tą dieną pirmą kartą priglaudžiau Viltytę prie širdies. Jausmas buvo neapsakomas.

 

Mes turėjome vienintelį ritualą, kuris trukdavo maždaug 18 val. į parą, tai mokintis valgyti ir, žinoma, visas maitinimas trukdavo valandų valandas ir dukrytė tą laiką praleisdavo ant mano rankų. Net pirmas mūsų pasivaikščiojimas buvo ant rankų.

Dukrytės niekada nereikėjo migdyti ant rankų, jai tai tiesiog nepatiko. Ji pati ramiai užmigdavo savo lovytėje. O kalbant apie nešiojimą ant rankų, aš ją nešioju ir dabar (Viltė savarankiškai dar nevaikšto, nors mums 2,8 metukų).

 

Ir nešiosiu tiek, kiek reikės. Juk ateis diena, kai vaikas užaugs ir, kad ir kaip norėtumėm, mes kiekvieną akimirką, kurią panorėsime, tikrai negalėsime glausti prie širdies ir išmyluoti.

 

 

 

Stengiuosi išnaudoti kiekvieną galimybę, kai vaikas nori būti kartu, džiaugtis, bučiuotis ir pasimyluoti. Tai vienas didžiausių malonumų gyvenime, kokį gali suteikti mūsų vaikai.

 

Stiprus ryšys su vaikučiu - vienintelis žingsnis į ateitį, kad vaikai mus mylėtų, nepamirštų ir sudarytų stuprų ryšį su tėvais.

 


KONKURSAS: Aš ir mano mažylis - esame viena


Įdomiausio blogo autorei padovanosime naujagimiams skirtas sauskelnes


Huggies Newborn!

29. Oct 2012, 07:11

Labai aciu 😀 🌷

28. Oct 2012, 21:22

susigraudinau... labai jautrus pasakojimas... toks super jautrus... nzn kas kaip jusu dukrytei, bet linkiu visa ko geriausio 🌷

28. Oct 2012, 13:50

Aciuka 😀 🌷

28. Oct 2012, 13:40

as irgi apsiverkiau 😀 nes prisiminiau irgi kaip pirmom dienom negalejau maziuko priglausti prie sirdies,nes mes jisai irgi gulejo intensivioj terapijoje.Bet kai paemiau ji ant ranku,tai buvo neapkasomas jausmas.Labai grazi seimyna jusu 😘

kodelcia kodelcia 28. Oct 2012, 12:28

Sugraudino ir mane.. gražu 🌷

28. Oct 2012, 11:31

🌷

28. Oct 2012, 10:13

Net apsiverkiau beskaitydama... Labai siltas ir malonus pasakojimas.. ))) Ismoksit vaiksioti tikrai jau greitai 😉