Renkant pirmąsias kojinytes kūdikiui reikia ypatingo atidumo, nes mažylio kūno temperatūra labai priklauso nuo to, kas yra apmauta ant kojyčių. Suaugusio žmogaus organizmas visada generuoja šilumą, tačiau naujagimio kūno termoreguliacija dar nėra susireguliavusi iki 3 mėnesių amžiaus.
Kol kūdikio organizmo termoreguliacija dar nėra stabili, jis gali greitai perkaisti arba greitai peršalti. Jei mažyliui per šalta, reikia daugiau energijos, kad sušiltų.
Naujagimiai yra labai jautrūs aplinkai. Kūdikio oda pirmoji sureaguoja į šaltį ir šilumą. Naujagimio pėdutės yra ne tik viso kūno termoreguliacijos rodiklis, bet ir saugo nuo staigių temperatūros pokyčių. Kaip tai vyksta?
Jei pėdutės atvėsta, vadinasi, organizme suveikė šilumos kaupimo mechanizmas. Kojų kraujagyslės susitraukia, nes kūnui reikia palaikyti priimtiną temperatūrą, aplinkos temperatūrai krentant. Kai vaikas perkaista, į aukštą aplinkos temperatūrą pirmiausia reaguoja jo pėdutės. Jos įkaista, tada prakaituoja, taip išskirdami šilumos perteklių.
Kodėl naujagimio kūno termoreguliacija yra nestabili:
- Perėjimas nuo pastovios aplinkos temperatūros prie kintamos lauko temperatūros;
- Santykinai greita medžiagų apykaita;
- Didelis paviršiaus ir kūno svorio santykis;
- Didelė galva kūno atžvilgiu, dėl ko patiriama iki 25 proc. šilumos nuostolių;
- Trūksta poodinių riebalų, o tai lemia nepakankamą šilumos izoliaciją;
- Itin plona ir pralaidi oda, ypač neišnešiotų kūdikių;
- Menkos energijos taupymo galimybės;
- Silpnas raumenų tonusas ir nesugebėjimas pakeisti kūno padėties;
- Prakaito liaukų veikla neefektyvi.
Naujagimio kojinytės yra išorinis veiksnys, galintis turėti įtakos ir pėdų temperatūrai. Kineziterapeutė Kristina Asonova pabrėžia, kad tinkamai parinkta apranga padeda stabilizuoti kūdikio termoreguliaciją, kuri iki 2-3 mėnesių amžiaus dar nėra sureguliuota.
„Vilnonės kojinytės natūraliai stimuliuoja kūdikio pėdutes. Jis tuomet geriau jaučia ne tik pėdutes, bet ir visą kūną, taip vystymasis vyksta natūraliau“, – aiškina kineziterapeutė. Termoreguliacija – tai gebėjimas subalansuoti šilumos gamybą ir pašalinimą, siekiant palaikyti pastovią normalią kūno temperatūrą ir stabilią medžiagų apykaitą.
Svarbu žinoti
Kūdikio kojyčių temperatūra visada yra žemesnė už viso kūno temperatūrą, todėl jei kojytės šiek tiek ir vėsesnės, esant normaliai aplinkos temperatūrai (ne žemesnei kaip 22 laipsniai), nereikia nerimauti ir keliomis kojinytėmis apmauti vaiko kojų.
Kad kūdikiui nebūtų per šalta, svarbu patikrinti nugaros ir pilvo temperatūrą. Rankų ir kojų pirštų temperatūra gali klaidinti, nes ji visada bus žemesnė.
Pati komfortiškiausia termo-neutrali kūdikiui aplinka – tai ramybės būsenos kūno temperatūra nuo 36,5 ℃ iki 37,5 ℃.
Medžiagų, iš kurių gaminamos kūdikių kojinės, kokybė daro didelę įtaką tam, ar naujagimiui bus šalta, ar karšta. Sintetiniai pluoštai traukia šaltį, todėl geriausia rinktis kojines iš natūralių medžiagų, tokių kaip vilna, medvilnė, šilkas.
Kokios dažniausiai daromos klaidos mūvint kojines?
Per daug kojinių
Dažnai tėvai ir močiutės mano, kad vaiko kojos turi būti kuo šiltesnės, todėl jam užmauna bent dvi poros kojinių. Dėl to kojinės be reikalo spaudžia pėdą, padidina kraujotaką, o tai trikdo termoreguliaciją, todėl pėdos gali šalti, net ir mūvint dvejas kojines.
Netinkamo dydžio kojinės
Kūdikis sparčiai auga, todėl kojinės, kurias apmovėte jam gimus, iki pirmojo gyvenimo mėnesio pabaigos gali būti per mažos. Todėl svarbu pasirūpinti, kad kojinės būtų tinkamo dydžio arba vos didokos.
Madinga nereiškia, kad patogu
Kartais tėvai, manydami, kad mažylis atrodys stilingiau, kelis kartus užraito kojinės viršų, tačiau galiausiai šis susuktas kraštas spaudžia kojytę. Jei kojinaitės nepriglunda prie kūdikio kojos, rinkitės patogesnes.
