Jau kuris laikas, kaip Atėnė skanauja ne tik daržoves ir vaisius, bet rytais mėginam draugauti ir su kruopų košėm. Atvirai, net nesvarsčiau apie kitus variantus ir iš karto rinkausi "Mamuko" košes. Jos, bent jau atrodo, labiausiai atitinka "kriterijus", ko aš noriu iš košės. :) Pirma nenorėjau, kas ji būtų tik užpilama vandeniu, atrodo kur kas sveikiau ir narūraliau, kai košę reikia išvirti. Taip pat, jos nėra pieniškos, kaip daugelis sutinkamų ir visiškai "plikos"- be kruopų ten daugiau nieko nerasi. O kruopos ir tos sumaltos, tad labai patogu gaminti. Be to, ekologiškos.
Pradėjom ragavimą nuo avižinės košės, mat viduriai pakietėdavo, gydytojas patarė pradėt nuo jos. Tiesa, avižose yra gliuteno, vis stebėjau, kaip ji reaguoja, bet atrodė viskas gerai. Gavusi kitos - toliau rinkausi žalių grikių, į avižinę nelabai žiūrėt norėjo, jos tik kartais įmaišydavau virdama grikių. Taip pat pastebėjau, kad nuo avižinės košės dukrytė trumpiausiai būna soti.
Grikius valgė ir valgo noriai, tad maždaug po pusantros savaitės nupirkau ir kruopyčių "miksą", skoniui paįvairint, patiko labiausiai.
Prieš kelias dienas išbandėm ir avižas su kukurūzais - 2 šaukšteliai ir baigėm skanaut, nepatiko visai. Gal kad pati konsistencija tokia "pilnesnė", kur kas geriau jaučias kukurūzų kruopytės.
Dabar košę kartais pagardinu kokiu vaisiumi, juk jau ir obuolių, kriaušinių, slyvų yra, būtų nusikaltimas neduoti, kai kieme auga vitaminai ant medžio. Dar vienas šios košės pliusas mano akimis - galima duoti vieną, ar su kokiu vaisiumi, uogomis, taip kasdien vis kitu skoniu nustebinant vaiką.
Valgo labai pagal nuotaiką. Kartais suvalgo viską kiek pagaminu, kartais turbūt tik kokius 50 g įveikia ir nebenori. Nesijaudinu dėl to. Gal tiesiog tą dieną ji nenori tokio skonio, ar tuo metu nesijaučia išalkusi, kad suvalgytų viską. Juk ir mes patys kartais valgom daugiau, kartais mažiau, vieną dieną galim norėti vienokio maisto, kitą - kitokio. Džiaugiuosi tik, kad nėra taip, kad visai atsisako ir nepatinka jai, kad mėginam naujus skonius.
