Viskas, kas vyksta aplinkui, palieka pėdsaką net ir mažiausio vaiko smegenyse ir daro įtaką jo vystymuisi. Apie tai, kaip vystosi vaikų smegenys, šiandien ir pakalbėsime.
Kai vaikas guli, jis dirba didelį darbą. Po švelniais plaukiukais vystosi sudėtingiausias pasaulyje mechanizmas – žmogaus smegenys. Jų augimas skiriasi nuo kitų žmogaus organų.
Jeigu, pavyzdžiui, bamba vystosi paga tam tikrą planą, tai smegenys turi tam tikrą kiekį nervinių ląstelių ir konkrečią struktūrą. Ir nieko daugiau.
Visa kita priklauso nuo patirties, kuri vysto smegenis. Tai, kas turi įtakos vaikui, formuoja jo smegenų struktūrą – garsai, kvapai, skirtingos temperatūros, spalvos, šešėliai, judėjimas, prisilietimai ir kt.
Kūdikio smegenys ima augti dar mamos pilvelyje, jau 3 nėštumo savaitėje.
Centrinė nervų sistema ir smegenys – tai pirmieji organai, kurie pradeda vystytis. Jau po trijų savaičių ima formuotis neuroninis vamzdelis, kuris ateityje bus nugaros smegenimis. Ketvirtą savaitę ant nervinio vamzdelio pasirodo trys mazgiukai – smegenų pagrindas.
Kiek svarbus mūsų mąstymo organas, galima suprasti jau pačioje pradžioje, kai smegenų užuomazga užima daugiau nei pusę viso embriono ilgio.
Trečiąją nėštumo savaitę nervinės ląstelės ima dalytis labai greitai: per minutę susiformuoja pusę milijono naujų ląstelių. Per dieną – 720 ląstelių. Maždaug ketvirtame nėštumo mėnesyje mažylis jau turi šimtus milijardus naujų nervinių ląstelių. Tiek užteks visam gyvenimui!
Nervinės ląstelės ir sinapsis – vaikas mokosi labai greitai
Kai tik nervinės ląstelės susiformuoja, jos ieško kontaktų su naujomis ląstelėmis. Pradžioje iš naujų nervinių ląstelių mažai naudos – tiek, kiek iš neįjungto telefono. Norint, kad jos perduotų pranešimą, jas būtina pajungti - taip vadinamas sinapsis.
Sinapsio vystymasis vyksta jau penktoje nėštumo savaitėje. Tie nervinių ląstelių susijungimai vyksta smegenų žievėje, kuri yra 2-3 mm storio. Iš viso susiformuoja dešimtys milijardų ląstelių ir šis procesas tęsiasi ir po gimimo.
Taigi, susiformuoja gerokai daugiau nervų ląstelių nei jų prireikia. Iki trejų metų susiformuoja 200 bilijonų sinapsių – tai dukart daugiau nei turi suaugęs žmogus.
Mažylio smegenys mokosi ypač greitai
Šis susijungimas ir persijungimas nervinių ląstelių leidžia vaikui pirmaisiais jo gyvenimo metais išmokti visko, kas būtina prisitaikyti šiame pasaulyje. Tolesnis vaiko vystymasis pagrįstas tuo, kad visi nereikalingi ląstelių junginiai sunyksta ir prasideda esamų ląstelių junginių komunikacija.
Iš trijų mazgelių išsivystė smegenys, kurios pagal išvaizdą primena suaugusio, tik sumažintu formatu. Tačiau išorė apgaulinga – kūdikio smegenys visiškai nepanašios į mūsų.
Smegenų vystymosi procesas vyksta tik po gimimo. Tokiu būdu žmogus gali prisitaikyti prie supančios aplinkos, nesvarbu – ar tai dykuma, ar didžiulis miestas.
