TV rubrikoje "Aš gimiau!" šįsyk apie tai, ko mes tėvai su dideliu nekantrumu pradedame laukti nuo tos akimirkos, kai pirmą kartą pažvelgiam savo mažiukui į akis.
Pirmą kartą nedrąsiai paimdamos savo ilgai lauktą kūdikį ant rankų, tikimės, kad mus užplūs meilės emocijos. Tačiau šalia jaukių ir šildančių jausmų pirmosios dienos, pirmasis mėnuo padovanoja ir daug išgyvenimų, kuriems mūsų niekas neparuošė.
Devynis mėnesius nešiojusi savyje kūdikį mama be galo trokšta jį pamatyti ir su juo susipažinti. Tad pirmasis mėnuo, anot vaikų ir paauglių psichologės, psichoterapeutės Godos Bačienės, yra susipažinimo mėnuo: "Jie ilgai vienas į kitą žiūri, stebi, derinasi vienas prie kito. Kartais sekasis geriau ar blogiau, labai daug nuovargio, kurio nesitikėjo".
Dviejų vos pusantrų metukų skirtumu gimusių dukryčių mama Vitalija pasakoja, kad pirmasis mėnuo, gimus Agotai – tai panašumų ir skirtumų nuolatinė paieška. Antrą kartą tapusi mama Vitalija prisipažįsta, kad jaučiasi gerokai drąsesnė - nebebijo kūdikio paimti kaip pirmą sykį, nebijo jo perrengti, išmaudyti ir pan. Sako, labiau pasitikinti savo jėgomis.
Kūdikis bando atkartoti mūsų šypseną
Bėgant pirmojo mėnesio dienoms, nepriklausomai nuo to, sunkesnės jos ar lengvesnės, mes, tėvai, kaip didžiausio pasaulyje stebuklo laukiame savo mažylio šypsenos.
Pasak psichologės, kūdikis nuo pat pirmų akimirkų pradeda stebėti gyvenimą. "Jis stengiasi kartoti patirtis, kurias jau patyrė. Prie jo priėję žmonės šypsosi, šnekina jį, džiaugiasi. Jau naujagimiai sugeba tas mimikas fiksuoti, ne įsimena jas, bet fiksuoja ir laukia jų pakartojimo", - pasakojo psichologė G.Bačienė.
Mūsų smegenyse yra veidrodinių neuronų sistemos, kurios jungia regimąją zoną su emocine ir motorine zonomis. Kūdikis, matydamas šypseną, ją tap pat atkartoja, bet tai nepavyksta staigiai ir kiekvieną kartą.
Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis mūsų mažylis tai daro dar nevalingai. Na o mes, tėvai, su nekantrumu laukiame jau tos tikros, specialistų vadinamos - sąmoningos šypenos, kuri mums tėvams yra didžiulis apdovanojimas.
Mama Vitalija atsimena, kai pirmą sykį dukrytė nusišypsojo - kai jai buvo daugiau nei du mėnesiukai. Pamaitino, pasakė jai "labas rytas" - ir mažylė į tai atsakė šypsena.
Anot psichologės, dažniausiai kūdikiai ima šypsotis, sulaukę pusantro mėnesio, tačiau normalu, jei šypsosi anksčiau ar vėliau.
Kodėl kai kurie mažyliai nesišypso?
Tačiau nutinka ir taip, kad dienos bėga, o mūsų mažylis kaip nesišypso, taip nesišypso.
Kaip bebūtų, kiekvieno mažylio raida – individuali. Ir mums, tėvams, belieka sulaukti, kada mūsų mažiukas mums nusišypsos, nepriklausomai nuo to, kad kitų kūdikiai jau kelios dienos kaip šypsosi. Tačiau ilgai vėluojanti šyspena gali tapti ir signalu.
Labai svarbu, kaip mama bendrauja su kūdikiu. Anot psichologės G.Bačienės, jei mama jį šnekina, žiūri į akis, suspėja patenkint jo poreikius tinkamai, supranta jį, tuomet kūdikis anksčiau pradeda suvokti, kad viskas yra gerai. Tas nuoseklumas ir užtikrina, kad vaikas savo laiku pradeda šypsotis.
Bet jei kūdikiai to nepatiria, kai jų poreikiai nėra laiku patenkinami, nejaučia meilės ir šilumos, gali būti, kad jie nesišypso visai arba daug vėliau nei jo bendraamžiai, ir jų raida vėluoja.
Šypsena, iš vienos pusės, tai tik viena iš daugelio veido grimasų. O iš kitos pusės – tai reikšmingas mažylio raidos požymis, kuris mums svarbesnis už medalį.
TV rubriką "Aš gimiau!" remia sauskelnės naujagimiams Huggies@ Elite Soft!
Tai geriausia švelnios mažylio odos priežiūra!
