Birželio 15 diena. Jonukui 31 diena.
Praeita naktis praėjo sunkiai. Nors ir pavyksta Jonuką užmigdyti anksčiau, jis prabunda apie 1 valandą ir nemiega iki 3 valandos. Pavykus užmigdyti, jis vis tiek stena ir muistosi, bijome, kad gali vėl bet kada pasižadinti pats save, nes besimuistydamas mojuoja savo mažomis rankytėmis ir kartais tranko save.
Tikrai pilvukas kankina ir nežinome, kaip mažiukui padėti. Per naktį nė karto nepasituština ir nė karto „nepurpteli“. Miegame visi labai neramiai iki ryto. Kurgi čia užmigsi, kai mažiukas leidžia daug negražių garsų...
Ryte Jonukas šiek tiek pabūdrauja ir matome, kad jam kažkas trukdo užmigti, op kai atpila nesuvirškinta pienuką (manome, kad po nakties) ir pasituština, 11 valandą „sminga“ saldžiu miegeliu.
Šiandien keliaujame pasitikrinti pas neurologą. Nežiūrint stipraus lietaus ir eilės prie gydytojos kabineto, vizitas pavyksta puikiai. Jonukas po neramios nakties miega „kaip pabučiuotas“ ir niekaip negalime pažadinti net gydytojos kabinete.
Gydytojai nepavyksta taip pat, nors ir kilnoja Jonuką bei tikrina jo refleksus. Gydytoja stebisi Jonuko ramumu, o aš galvoju, kad ji nematė Jonuko vakarais :) Gydytoja palaimina, kad viskas puiku ir nėra, dėl ko nerimauti, todėl mes su šypsenomis atsisveikiname ir keliaujame toliau.
O toliau keliaujame vėl į gamtą. Šį kartą Jonukas vyksta aplankyti tėčio tetos.
Kadangi gyvename bute, per šiltus ir karštus orus stengiame mažuiką išgabenti iš miesto į gamtą. Ir oras kitoks, ir gamta veikia. Pasibūname labai smagiai. Jonukas lauke vis dar miega ir nuo išvažiavimo iš gydytojos miega 4 valandas.
Net žadinu jį pavalgyti, nes bijau, jog kai šilta, ištrokš ir išalks, o vėliau prisivalgys oro, nes valgys godžiai.
Mes pabendraujame iki soties ir pasmaližiaujame šviežių uogų. Su Jonuku susipažinti atvyksta ir tėčio pusseserė su dukra. Na, populiarus tas Jonukas.
Beje, Jonukas gauna papildymą į savo kraitelį nuo tetos ir indėlį ateičiai nuo vyro pusseserės. Taip pat gauna dovanų automobilį Ferrari, kaip palikimą, kuria kažkada priklausė vyro pusbroliui - taip pat Jonui. Ačiū tetai už dovanas :)
Pakeliui namo aplankome ir Jonuko senelius (mano tėvelius), nes jie jau be galo išsiilgę mažiuko, juk savaitę nematė. Ten pavakarieniaujame ir leidžiame seneliams pasidžiaugti anūkėliu.
Jonukas vėl nuo 21 valandos neramus, ech tas pilvukas. Stengiame palengvinti mažiuko kančias ir kantriai jį nešiojame ant petuko. Jam tai šiandien labai padeda. Po ilgo laiko vėl prisimename mankšteles su kojytėmis, kurios sūneliui nelabai patinka, bet tai šį vakarą padeda mažiukui pasituštinti.
Pavyksta užmigti, bet ir vėl naktis nerami. Jonukas per miegus stena visą naktį, keliasi dažnai, nesituština. Aš keliuosi su juo, raminu ir beveik nemiegu...
Skaitau jūsų dienoraštį ir matau, kaip auginate Jonuką su labai didele meile ir švelnumu. Bet kalbant apie pilvuko skausmus, norėjau pasidalinti savo 2 vaikų auginimo patirtim. Prisimenu, kaip pirmąją vaikelį liūliavom verkiantį naktį po grįžimo iš ligoninės, šildėm pilvuką. Jis buvo neseniai pavalgęs, todėl nemanėm, kad alkanas. Dabar baisu prisiminus, kaip be reikalo jį rikdėm ir klausėm gydytojų nurodymo daryti tarpus tarp matinių... Susilaukę antro vaikelio jau buvom labiau patyrę, maitinom pagal vaikelio poreikį, kartais kas 1,5 val. Bet antro mėnesio viduryje pradėjo vaikutis nerimaut vakarais, nebeužmigt. Norint patikrint, ar tai pilvuko skausmas ar ne, yra vienas būdas - duoti bent tą vieną kartą mišinėlio. Ir ką jūs manot - surijo visą buteliuką patenkintas, nors buvo pamaitintas! Kaip rašo gydytojai, ryte ir dieną pieno krūtyse būna daug, o vakare jo kiekis mažiausias (kažin kodėl tai sutampa su pilvelio skausmų laiku...?). Skaičiau gerą straipsnį, kur gydytojas pataria, jei vaikelis verkia vakarais, mamytei bent kelias dienas nedirbti jokių namų ruošos darbų, tik gulėti su mažiuku, ilsėtis, maitinti ir pačiai valgyti bei gerti ne mažiau 2 litrus per dieną. Rašo "pamatysite, kaip jūsų mažylis pasidarė pastebimai ramesnis"😀 Todėl vietoj tų kelionių gal reikėtų Gintarei geriau numigti, kol vaikelį kas nors kitas išveža į lauką? O kas dėl manęs, tai įvedus griežtą poilsio režimą (ir mažiau visokių svečių bei namų tvarkymo!) maitinimas susitvarkė, vaikelis priaugo net per daug, sėkmingai maitinu jau metus laiko😀 Sėkmės ir jums!
aciu uz palaikyma ir patarimus 😀 mes optimistai ir tikime, kad viskas kada nors praeis!
Apie misinuku davima nakciai negirdejau, taciau turbut nebandysiu ju, kol turesiu pienuko.
Viskas bus gerai, baigsis tos bėdos su pilvuku. Maniškis 1,5 mėn. nesugebėjo pats pasituštinti, bet išgyvenom ir tai, nieko nėra geriau kaip MP, jei mama nusiteikusi vaikutį žindyti. O ir valgydavo mano abžoriukas kas 1,5 val.