GERDA: Įspūdžių kupina antroji Godutės savaitė

Sveikos, mamytės ir visi mano straipsnio skaitytojai :) Su jumis sveikinasi jaunoji mamytė Gerda. Dievaži, kaip gera save vadinti Mama! 

Žodžio šventumas
Iki šiol žodį Mama laikiau šventu. Juk Mama - tai viso ko kūrėja, sergėtoja, saugotoja, namų židinio puoselėtoja. Mama man asocijuojasi su maloniu blynelių kvapu, su bučiniu prieš miegą, su kasdieniu rūpesčiu, globa. Kaip beprotiškai sunku suvokti, kad dabar jau ir būtent aš save galiu taip vadinti. Mama. Mamos meilė reikalinga kiekvienam. Kai žiūriu į savo žiburiuką, suvokiu, kokia svarbi ir reikalinga jai esu. Kokia ypatinga jai esu. O kai ji užmiega man ant rankų arba nusišypso man (bent jau taip įsivaizduoju), nutirpstu iš laimės... Jaučiuosi ypatinga. Stebuklinga. Kaip ir ji. Kaip ir mano Goda. 

Pirmieji išgyvenimai
Antroji savaitė mums labai turtinga. Gydytojai ir slaugytojai leidus, pirmą kartą išėjome į lauką. Ta diena buvo labai graži, šiek tiek pašalęs oras leido pasimėgauti gaivia žiema. Pasivažinėjimas truko 15 minučių. Tiesa, kol aprengėme kopūstėlį, kol vyras ištempė vežimą, praėjo gerokai daugiau laiko, nei pats buvimas lauke. Tačiau tai turi savų džiaugsmų. Šypt :)

Pirmieji vaistukai
Taip pat šią savaitę mes pirmą kartą paragavome vaistukų. Tiesa, ačiū Dievui, esame sveikos. Tik tas pilvukas, kad jį kur, naktimis pasipučia, o iš užpakaliuko vis išeina purpsiukai. Daktarytė pasiūlė į pienuką įlašinti Espumizano lašelių. Su jais mažytė miega labai ramiai, pilvuko skausmeliai ir purpsėjimai gerokai sumažėjo.

Tėvelių maudynės
Kaip pirmajame dienoraštyje minėjau, pirmąjį kartą Godutę maudė močiutės. O štai po kelių dienų ją pirmą kartą su vyru maudėme dviese. Ojej... Buvo streso. Kaip gerai mergytę paimti, kaip švariai nuprausti, kaip nepamiršti ko nors ar nepadaryti to, ko nereikia. Tiesa, viskas pavyko sklandžiai, tik kad ašarėlių buvo... Bet, kaip spėjame, viskas todėl, kad maudėme šiek tiek praalkusią (daugiau tai nepasikartos). :)

Kalėdų kvapas
Kaip nenumaldomai artėja šventės... Vyras jau 2 savaites atostogauja, o aš vis jaučiu, kad artėja ta diena, kai palaimingos jo atostogos baigsis... o taip gera tiesiog būti namuose!
Aną dieną papuošėme eglę. Parodėme ją Godutei. Man regis, ji nusišypsojo. Žinoma, juk eglutė išties graži. Ko gi ir nenusišypsojus? :)

Kalėdinės dovanos
Pirmadienį su vyru važiuosim pirkti kalėdinių dovanų. Gal turite idėjų, ką nupirkti artimiesiems? O ką pirkti mažylei? Ar ką nors praktiško, to ko reikia? Ar ką nors, kas būtų atsiminimui pirmųjų Kalėdų proga? Patarkit :)

Vietoj pabaigos
Ir visgi... Nėra nieko stebuklingiau už kūdikio verksmą, šypsnius ir emocijas namuose. Toks jausmas, kad jau dvi savaites mūsų namuose gyvena pats tikriausias angelėlis. Angelėlis, kuris mus visus sujungė, suvienijo, suglaudė arčiau vieni kitų. Godute, myliu tave! 

P.S.
Su tėtuku kiekvieną dieną fotografuojame mažylę. Sąžiningai stengsimės tai daryti kiekvieną jos gyvenimo dieną!

2P.S.
Mamytė po gimdymo jau atsigavo, jaučiasi pakankamai gerai, todėl pats laikas pradėti nešioti specialų diržą, kuris sutrauktų pilvuką :) Nors, tiesa, komplimentų sulaukiu pakankamai daug! O aną dieną parduotuvėje kažkoks vyrukas nulydėjo akim. Cha, galvoju! Atrodau gerai! Todėl dar aukščiau iškėliau galvą su mintimi: "Jauna mamytė. Laiminga jauna mamytė."