Liepos 23 -oji diena. Jonukui - 68 -oji diena, arba 2 mėnesiai ir 7-oji diena.
Naktis naujoje vietoje praėjo kaip ir visos kitos prieš tai, nieko neraminančio, su šiek tiek miego ir šiek tiek nemiego, bet beveik iki 10 valandos ryto.
Ryte naujoje vietoje, pačioje garbingiausioje namų vietoje – svetainėje, darėme mankšteles ir turėjome naujų žiūrovų, kurie stebėjosi Jonuko stiprumu ir stebėjo mūsų mankšteles. Jonukas iš ryto labai gyvybingas ir visai puikiai reaguoja į naują aplinką, dėl ko labai džiaugiuosi.
Nuo pat ryto leidžiame laiką lauke, kol saulutė nėra dar labai kaitri. Oras, panašu, grįžo vasariškas. Jonukas vėl nelabai miegiukas, tik snaudžia paviršutiniškai ir giliai neužmiega. Pakaitomis su vyru esame su mažiuku, o tuo pačiu ir ilsimės terasoje ištiesę kojas.
Jonukas atranda, kad turi jam priklausančias rankas ir jo seniai numylėtą nykštį, kurio nebepaleidžia iš burnytės. Nebežinome, kaip su tuo kovoti – čiulptuko mažiukas neima, spjauna lauk ir vėl susiranda nykštį. Dieną, kai pastebime, kad nykštys burnoje, stengiamės ištraukti, bet ne visada pastebime. Naktį tai pat girdžiu kaip Jonukas čiulpia nykštį.
Ir koks vis dėl to Jonukas ”makalaika”: kai tik nemiega, makaluoja kojytėmis ir rankytėmis kaip užsuktas, dar pakankamai dažnai pats sau užvažiuoja per galvytę. Ir jis toks stiprus, kad net sunku nulaikyti tokias judančias rankytes ir kojytes.
Diena pralekia tinginiaujant, o man tai palyginus su paskutiniu mėnesiu tinginystė neišpasakyta, nes turiu daugiau nei pusvalandį laiko sau. Gera tiesiog prisėsti terasoje su žurnalu ir klausytis miško ošimo ir paukščiukų čiulbėjimo.
O mažiukas šiandien vis neramus ir mes galvojame, kad galbūt tai dėl pasikeitusios aplinkos ir per daug gryno oro.
Vakaras šiek tiek neramus ir be miego, tačiau dar prieš 21 valandą pilietis nulūžta ir panašu, kad giliai.
Gintarė
Smagaus jums poilsio! 😀