Liepos 9 -oji diena. Jonukui - 1 mėnuo ir 23 diena arba kitaip sakant 54 -oji diena.
Naktis ir vėl praėjo tiesiog "super"
Ir nakvojimas pas senelius tam visai netrukdė. Nesudėjau Jonuko kelioninės lovelės, o tiesiog išskleidžiau savo senąją lovą, kuri dydžio kaip normali dvigulė lova ir puikiai su Jonuku tilpome joje. Visai patogu taip miegoti – akį pramerki ir matai mažiuką visame gražume. Reikės gal ir namuose taip pabandyti, bet reikėtų tada iškraustyti vyrą, kad tilptume :)
Jonukas kėlėsi tik 4 valandą o vėliau 7 valandą ryto. Taigi, galima sakyti, kad per visą miegą kėliausi vieną kartą, kadangi aš 7 valandą budinausi ruoštis vykti į kaimą. O Jonukas dar pamiega iki 9 valandos, todėl mes su mama turime sočiai laiko ir susiruošti ir išgerti kavos, arbatos.
Šiandien rytas gaivus
Pila kaip iš kibiro, o mes atsidariusios langą tiesiog kvėpuojame gaiviu oru. Vėjo lauke nėra, todėl vis dar neįpučia gaivaus oro į kambarį. Po tiek karštų dienų, tas gaivus oras atgaivina.
Susiruošę, apie 9 valandą traukiame kaimo link. Oras kelionei tiesiog puikus: nėra karšta, bet saulutė jau lenda iš besigiedrėjančių debesų. Vos sutalpiname Jonuko ir savo daiktus į mamos automobilį, kadangi jis mažesnis už vyro, tačiau mums pavyksta ir mes pradedame kelionę iš miesto.
Atvykus mus pasitinka Jonuko prosenelės šypsena
Nors ji ir matė Jonuką prieš maždaug dvi savaites, vistiek pastebi, kad mažius paaugo ir yra stiprus, sveikas kaip ridikas, ypač tada, kai pakėlė galvą pasisveikinti.
Kadangi anksti ryte nedarėme mankštelių, skubu suruošti vietą čia, kad galėtume atlikti savo privalomąją rytinę procedūrą. Mankštelė išgąsdina prosenelę ir ji tik aikčioja, kad mes sulaužysime vaiką, taip mankštindami. Na, bet tokios reakcijos ir tikėjausi. O kai dar paėmiau mažiuką ir pakabinau ore už kojų, tai net iš kambario išėjo, negalėjo žiūrėti. Šiek tiek šokiravome prosenelę su tokiais veiksmais, na bet teks jai šias mankšteles matyti kelias dienas, gal pripras ir gal pamatys naudą jų.
Mažiukas pas prosenelę miega puikiai. Kai atvažiavome, tik pavalgo ir miega, pavalgo ir vėl miega. Gal kad prosenelės namuose vėsiau, o gal šiaip miego diena jam pasitaikė.
Vakare išlendame pasivaikščioti po miestuką ir per šiek tiek daugiau nei valandą apeiname visą. Miestukas nėra labai didelis. Žmonių beveik nėra, automobiliai pravažiuoja vos keli, todėl ramybė neišpasakyta, palyginus su Vilniumi. Visą pasivaikščiojimą mažiukas pramiega ir grįžus taip pat. Na, angeliukas šiandien. O dar kai mama užsiiminėja su Jonuku tik jam prabudus, tai man kartais net nėra ką daryti.
Jonuko pilvelis tvarkosi akyse, nes mažiukas pats „purpsi“ nuolatos: ir valgydamas, ir miegodamas, ir mankštinamas, ir šiaip būdraudamas. Ir jaučiasi jis žymiai geriau ir neraito jo pilvuko skausmai. Dėl to labiausiai džiaugiuosi.
Prieš miegą mažiukas daug bendrauja tiek su močiute, tiek su prosenele, o apie 23 valandą nulūžta po valandėlės migdymo.
P.S. prosenelė mums skiria atskira kambarį, kur įkurdiname Jonuko lovelę ir įsikuriu aš pati. Panašu, kad Jonukas jaučiasi patogiai, nes vakare užmiega kaip angeliukas.
Gintarė
na mus pamoke atvykusi akusere, su kuria susipazinome per kursus nescioms poroms, tai ieina i kursu paketa, jei seima pageidauja, bet kur daugiau tai net neisivaizduoju!
O del mankstu, tai musu visai rituala sudaro: masazas, mankstos (kojyciu ir rankyciu palankstymai ir pan), vaikuciu joga (tik pati pradzia, veliau pridedinesime po daugiau lingavimu ir metymu) taigi manau ir nedarant vaikuciu jogos, pati manksta yra labai naudingas reikalas 😀
Mankštelių ir mes nedarėm, apart tokių kada kojytes ir rankytes palankstyti, paglostyti kūnelį.. švelnios ir "bendraujančios"... o tie mėtymai ir vėtymai ne mums, man baisoka... 😕
Idomu, kur galima pasimokyt atlikti su vaiku tokią mankštą?
mums irgi jis labai grazus 😛 bet manau nieko keisto 😀 Aciu 😀
tai keikviena seima pasirenka ar mankstas daryti ar ne 😀 mes su vyru pasirinkome daryti ir jau per nepilna menesi matome teigiama rezultata: maziukas sustiprejes akyse, visi net stebisi!
Ir beje, jei kalbant apie senesniasias kartas, kad jie konservatoriski ir pries tokias manksteles tai galiu pasakyti, kad mane pacia pries 25 metus teveliai mankstino ir visaip mete, o dabar net mama daugiau visokiu pratimuku parodo.
Aisku seneliai jau dar senesne karta ir jau jie nelabai supranta, kad manksta padeda maziukui vystytis, o ne ji lauzo 😀 nes ju laikais norma buvo - suvystai maziuka ir guli nejudedamas ir taip iki puses metu ar daugiau!
tos mankštelės yra labai naudingos vaikučiui, ir atpalaiduoja, ir ramina, ir stiprina..o vyresniam - kiek džiaugsmo suteikia 😉
toks man grazus Jonukas😀 dziaugiuosi, kad pilvukas tvarkosi😀
kaip greit auga,Jonukas,smagu,kad nebekankina pilvuko skausmai😀sekmes jum ir toliau,o manksteliu tokiu ir as nedaryciau😀
as irgi sokiruota kai maciau tokias maksteles,ne uz ka savo vaikui to nedaryciau,
įsivaizduoju prosenelės veidą 😃 aš savo tėvams nerodžiau mankštelių, turbūt gautų širdies smūgį 😃 parodėm vieniems draugams, tai buvo šokiruoti, daugiau niekam nedemonstruojam, ypatingai įvairiausių "skrydžių"