"Mama, tai kada gi mes valgysime?"

Sveikos, mielosios:) Kaip laikotės? Mes tai puikiai, kasdien vis geriau ir geriau pažįstu savo Karoliuką. Man patinka jį stebėti, netgi miegantį, bet čia manau, kiekvienos mamos mėgstamiausias užsiėmimas:)

Per tiek laiko, kiek mes jau esame kartu, pastebėjau, kad kai jis išalksta, pradeda čiulpti savo mažą mielą kumštelį arba šiaip kokį pirštą, rodyti liežuviuką ir netgi jo mimika keičiasi.

Jeigu aš laiku nepastebiu šių signalų, tuomet mano mažuliukas pradeda verkšlent, o kartais taip juokingai tempia lūpą, atrodo, tuoj tuoj pasakys "mama, tai kada gi mes valgysime?" (kažką panašaus darydavo ir Gabytė).

Ir, žinoma, paskutinė stadija, kai jis pasidaro tiesiog visas raudonas it burokas, taip kartais nutinka, kai negali apčiuopti mano spenelio arba tiesiog nori, kad pienukas pats lietųsi jam į mažąją burnytę, bet kaip mes visi puikiai žinome, stebuklų šiame gyvenime nebūna...na, bent jau ne tokių:)

Užtat kai jis šypsosi, man taip gera širdyje. Šįryt pas mus buvo tiesiog Karoliuko šypsenų paradas, dar nemačiau, kad jis tiek daug šypsotųsi, matyt, norėjo atpirkti kaltę už naktinius maitinimus, nes žadino mane it laikrodukas kas val:) Tai šiandien jaučiuosi šiek tiek trenkta it bulvių maišo:)

Beje, mes ir toliau stengiamės išnaudoti kiekvieną vasaros akimirką ir netgi darbo dienomis važiuojame prie ežero, juk kiek tos vasaros beliko, ar ne?:)

Na, o savaitgalį mes praleidome sode, senokai buvome ten nuvykę, tad pririnkome įvairių gerybių savaitei ir žiemos atsargoms bei surengėme labai smagią fotosesiją:) Štai keletas linksmų akimirkų:)

Tai tiek šiam karteliui:)

IKI, Viktorija:)