Mylimą dukrytę savo pienuku maitinu dar tik pustrečio mėnesiuko (nuoširdžiai tikiuosi, kad tai dar toli gražu ne pabaiga). Per šį laiką su ja patyrėme be galo daug nuostabių, nepakartojamų švelnumo akimirkų.
Tiesa, spėjau įgyti ir skaudžios patirties, tačiau apie tai vėliau, o dabar papasakosiu viską nuo pradžių.
Vos sužinojusi, kad mano pilvelyje jau auga ta maža, trapi būtybė, ėmiau informacijos (apie kūdikių maitinimą ir ne tik) ieškoti knygose, internete, prašiau draugių, auginančių savo vaikučius, pasidalinti patirtimi. Atsakymas buvo vienas ir vienintelis – mamos pienas yra neabejotinai geriausia, ką galime pasiūlyti savo mažyliams atėjus į šį pasaulį.
Sužinojau, kad maitinimas yra šis tas daugiau nei paprastas kūdikio pasotinimas. Laikomas glėbyje, kalbinamas ir glamonėjamas mažylis jaučia mamos meilę, rūpestį ir tokiu būdu artimiau susipažįsta vienas su kitu.
Taip pat mamos piene yra tiksliai subalansuotas maistinių medžiagų, reikalingų kūdikiui, kiekis. Žindomam vaikučiui formuojasi atsparumas ligoms, juos mažiau kamuoja alergijos bei virškinimo sutrikimai.
{smallpic:1}
Dar vienas pliusas, kad mamos pienas visada po ranka, visada tinkamos temperatūros. Žindymas naudingas ir pačiai mamytei, kadangi padeda jos gimdai greičiau susitraukti, degina kalorijas. Yra dar šimtas priežasčių, dėl kurių yra būtina žindyti kūdikėlį.
Visa tai sužinojusi supratau, kad gimus dukrytei, viena iš didžiausių mano pareigų bus maitinti ją savo pieneliu ir tai daryti kiek įmanoma ilgiau. Tad kai pirmą kartą tas mažutis mano stebuklėlis, priglaustas prie krūties, ėmė švelniai traukti pienuką, pasijaučiau jai tokia reikalinga, todėl iki pat šiandienos su džiaugsmu išnaudoju šią, gamtos mums suteiktą galimybę, nors kaip minėjau, turiu jau ir skaudžios patirties.
Prasidėjus mano dukrytės antram gyvenimo mėnesiui, pasigavau krūties uždegimą (tikriausiai dėl to, kad vėjuotą dieną, trumpam buvau išlėkusi į lauką). Ėmė skaudėti dešiniąją krūtį, o aš neturėdama patirties dar pabloginau situaciją, nustojusi maitinti iš skaudančios krūties. Buvo kvaila manyti, kad savaime praeis.
Kuo toliau tuo skausmas darėsi stipresnis, krūtis ėmė kietėti. Nebežinodama ką daryti, pradėjau informacijos ieškoti internete ir sužinojau, kad prasidėjus uždegimui reikia kaip tik vaikutį maitinti kuo dažniau iš uždegiminės krūties, mat jis kartu su pieneliu ištrauks ir karštį. Taip pat labai padeda šildomieji ir šaldomieji kompresai.
Tad po geros savaitės pasveikau. Bijojau kreiptis pas daktarus, nes jie būtų išrašę tik kokių antibiotikų ir tada mano maitinimo „era“ būtų pasibaigusi. Dabar labai saugausi skersvėjų, o kai speneliai pasidaro jautresni, nes dukrytė ne visada būna tokia švelni, kaip norėtųsi, pasitepu juos Germastan tepaliuku.
Tikiuosi, šis mano pasakojimas neišgąsdins būsimų ir maitinančių mamyčių. Vykit šalin visas baimes, abejones, kad galite nesugebėti pačios išmaitinti savo mažylių. Nepraleiskite progos išgyventi tokias artumo akimirkas su savo mažiukais, kokių vargu ar dar kada nors patirsite.
Sėkmės!
fainiai 😀 o berniukui isidrasinus manau,kaciukui tikrai labai faina 😃
😀 švelnumas to Emiliuko 😃, katukas kotai bijo 😃, balsiukas
balsiukas
jis viską liečia labai atsargiai,galais pirštukų,paskui įsidrąsina😀
taip atsargiai ir svelniai gloto Emilis kaciuka😀
koks fainas katiniukas😀kaip ir Emiliukas😀
Linkiu dar ilgai maitinti savo mažylę😀
saunuole 😀
o man daktare patare is skaudancios kruties nusitraukti piena, o vaikui neduoti.Neva kenkia
SEKMĖS
Turėkit pienelio dar ilgai 😀
Aciu aciu aciu, brangiosios😀
Šaunuolė, kad taip gražiai pasidalinai savo patirtimi. Sekmės maitinant tiek, kiek vaikiukui reikės.
gražus pasakojimas, sėkmės ir toliau maitinant savo angeliuką 😉
saunus pasakojimas............... sekmes megautis kuo ilgiau siuo stebuklu
Linkiu ilgai dar tureti pieniuko 😀