ŽAISMINGI IR VEIKSMINGI AUKLĖJIMO METODAI...

Vaikų auklėjimą galiu prilyginti šiai nuotraukai: taikai, taikai bandydamas pataikyti į patį viduriuką – bandydamas pasirinkti geriausią variantą, bet dažnai prašauni pro šalį. Bet vėl ir vėl kantriai bandai...Ir kuo daugiau kantrybės įdėsi, tuo šūviai bus taiklesni..

Tikrai daug visokių variantų išbandyta norint pasiekti tam tikro rezultato vaikų auklėjime, bet  stengiantis nepakelti balso, ir „ neišeiti iš kantrybės“.
Išbandyta ir įsitikinta veiksmingumu raštelių, ar perspėjimo ženklų pakabinimu.
Kadangi vaikai jau nemaži, seniai įvaldę skaitymą, tai pas mus šen bei ten įprasta priklijuoti lapukus su tokiu, ar panašiu turiniu „ batai džiaugiasi, kad tu juos pasidėsi į vietą“, „striukė pati į spintą nesugeba nueiti“ , „šiukšlės nori keliauti į konteinerį“, „kuprinė nori būti „nuvilkta“ į jai skirtą vietą (rašau nuvilkta, nes man juokinga kai mažasis ją „ davelka“ iki slenksčio ir palieka. Sakau ji tokia sunki, kad reikia džiaugtis jog jis iš vis valiojo ją iki namų parnešt) ir t.t.
Aš taip įpratau prie tų raštelių, kad net ir vyrui kartais parašau...
O gerų darbų kalendorius  su linksmais ir liūdnais veidukais įprastas vaizdas ant sienos. Visko ten pripiešdavom ir brūkšniukų, ir veidukų, ir debesėlių su lietumi. Dar buvo taip, kad  žymėdavom, ne kiek kartų vaikai buvo negeri, o kiek kartų per dieną mama supyko. Tai man dabar irgi šypseną kelia, reiškia mano vaikai geri būdavo, tik aš pikčiurna, beveik kasdien supykdavau.
Dar turėjom pasistatę taupyklę į kurią vaikai mesdavo po 10 centų už neatliktus darbus ( nesusitvarkytus žaislus, rūbus, paliktus indus ant stalo, neparuoštas pamokas ir kt.), taip pat už „peštynes“ tarpusavyje, keksmažodžių varojimą, burbėjimą prieš tėvus ar pan. O mes „ plėšikai“ nepraleisdavom nei mažiausios progos nepaskelbę verdikto: 10 CENTŲ Į TAUPYKLĘ. Kadangi taip buvo susitarta jie paklusdavo, ir  sąžiningai mokėdavo baudas iš savo santaupų. Būdavo, kad per dieną surinkdavom po kelis litus. O paskui tuos centus mama „ demonstratyviai“ susiberdavo į piniginę. Ir rašydavausi kiek vaikai prarado pinigų, mažasis itin skaudžiai reaguodavo kai paskelbdavau, jog per savaitę surinkau net 10 litų ar pan. Tai dar ir proga vaikams parodyti, kad dedant centą prie cento visai nemaža sumelė gali susidaryti.
O jei kalbant apie keiksmažodžius mums itin veiksminga priemonė buvo burnos plovimas. Auginant vyresnėlį tai buvo išmėginta, gal atrodo žiauru, bet tikrai ant dantų šepetuko užlašinau muilo ir liepiau išsiplauti. Padėjo visam laikui, burnytė iki šiol švari, ir bent jau man girdint nevartoja keiksmažodžių...
Tai dalelė mūsų išbandytų metodų. Aš visai mielai išbandyčiau dar ką nors naujo ir įdomaus. Nes jau įsitikinau, kad bežaidžiant ir ramiai reaguojant daug greičiau pasiekiamas norimas rezultatas.