Esu Vilma, dviejų nuostabių vaikučių mama. Tikiuosi, mano mintys padės apsispręsti vaikučius maitinti kuo ilgiau.
Mūsų vyresnėliui 3,5 metų, jį maitinau iki 1 metų ir 11 mėnesių, būčiau maitinus ir ilgiau, bet pasibaigė pienelis, nes organizmas pradėjo ruoštis naujai gyvybei – po širdimi jau nešiojau savo antrąją dukrytę.
Dabar Augustei jau 1 m. ir 8 mėn, dar vis maitinu ją krūtimi. Besilaukiant nebuvo nė krislelio abejonės maitinti ar ne, buvau tvirtai apsisprendus maitinti kuo ilgiau. Pati pradžia buvo sunkoka, ypač grįžus į namučius iš ligoninės...pieno upės, temperatūra.
Tačiau noras, artimo žmogaus dėmesys, pagalba atpirko viską. Teko išbandyti ir liaudiškas priemones: šaltą kopūsto lapą ir medaus kompresus, daug padėdavo ir vaikelio padėtis žindant.
Papasakosiu dar vieną įdomų dalyką – vyresnėlis po pusmečio tiesiog nei iš šio, nei iš to atsisakė vienos krūties,t eko maitinti iš vienos. Kai gimė antroji, galvojau, kad viskas stos į savas vėžes, bet ką Jūs manot – ji lygiai po pusmečio taip pat metė tą pačią krūtį, tad sėkmingai užkandžiauja iš vienos.
Manau, kad labai norint galima pasiekt visko, kas geriausia sau ir kūdikiui. To visoms ir linkiu!
