Turbūt kiekviena esam patyrusios tą jausmą, kai pamatai ir sutirpsti. O vėliau matyto daikto vaizdą dar ilgai nešiojiesi mintyse ir supranti, jog jeigu ieškotum TO, tai būtų būtent TAI. Atsiprašau už tokią ilgą įžangą, bet negaliu kitaip ir pristatyti tokių nerealių meškinų kūrėjos Astos Baškienės ir jos ženklo "Pliushinis" www.facebook.com/PliushinisToys
- Kada ir kaip pradėjote kurti meškinus?
- Jau nuo mažens galvoje sukosi kažin kokia alchemija: įdėsiu truputį to, truputį ano ir gausis kažkas nepaprasto, stebuklingo. Visiška abstrakcija. Ta stebuklo nuojauta išliko iki šiol. Kūrybos stebuklo. Polinkį į menus pirmasis pastebėjo tėtis. Kaip šiandien pamenu jo didžiulį džiaugsmą ir gėrėjimąsi vienu mano plastilino lipdiniu. Dar ilgai apie jį pasakodavo man pačiai ir kitiems. Šitai visai mažutei įkvėpė tikėjimo savo sugebėjimais. Paskutinėse klasėse draugė nusivedė į dailės mokyklą, o baigusi vidurinę įstojau į Vilniaus dailės akademiją Klaipėdos vizualinio dizaino katedrą.
Baigusi studijas kurį laiką dirbau reklamos srityje, tačiau nesijaučiau savo rogėse. Gal skambės neprofesionaliai, bet būdavo sunku daryti tai, kas nemiela širdžiai, pavyzdžiui išpildyti nesuprantamus užsakovo norus ir pan.
Ilgainiui nerasdama nišos, kur galiu save realizuoti, iš viso apleidau visus kūrybinius reikalus, radikaliai pakeičiau veiklą, o prie meninės grįžau tik po gerų penkerių metų, išėjusi motinystės atostogų. Atsitiktinai perskaičiau straipsnį apie vieną meškinų kūrėją - Indrę Savulionę. Susižavėjau jos darbais. Vieną užsakiau tuomet dviejų sūnui Antanui. Vėliau išdrįsau ir pati pabandyti.
- Kiek laiko užtruko iš tiesų pasiūti profesionalų darbelį?
- Studijose įgijau įprotį surinkti kuo daugiau informacijos apie naują, nežinomą dalyką, sritį. Tad prieš imdamasi darbo, pirmiausia išsiaiškinau visus technologinius niuansus, nes tai ne šiaip kokie meškinai, o vadinami teddy bear – kuriami pagal tam tikras taisykles, sujungti penkiais sąnariais, gali judinti galūnes ir t.t. Gerai atlikus namų darbus, viskas sekėsi visai neblogai. Pirmieji keturi žaislai liko „už kadro“, o jau penktu buvau visai patenkinta, tačiau sūnus reikalaudavo daug dėmesio, tad šiai veiklai laiko atsirado tik gimus dukrai, kuri buvo kur kas ramesnė, gerai miegojo.
- Kaip sugalvojote, jog galite juos pardavinėti?
- Pirmus žaislus dovanojau artimųjų, draugų vaikams. Būtent artimi žmonės ir paskatino juos parodyti platesnei auditorijai.
- Kam iškeliavo pirmasis parduotas meškis?
- Gera draugė užsakė meškiuką pagaminti specialiai savo krikšto dukrytei. Esu jai labai dėkinga už nuolatinį palaikymą, paskatinimą kurti.
- Kaip sugalvojate modelį? Ar kiekvienas unikalus?
- Pirmajam, kad suprasti kaip tai padaroma, šabloną susiradau internete. Toliau improvizuoju pati. Piešiu iškarpas, ieškau naujų formų, proporcijų. Kol kas kiekvienas skirtingas, toks vienintelis. Darbas prasideda arba nuo audinių parinkimo arba nuo šablono kūrimo, tačiau galutinį rezultatą sunku nuspėti, pačiai būna be galo smalsu, kas gausis.
- Kiek laiko užtrunka pasiūti?
- Jau ne kartą sulaukiau šito klausimo, tačiau būtų sudėtinga atsakyti. Kadangi auginu beveik metukų dukrytę, o būna dienų, kai viena esu su abiem vaikais, dirbu kada turiu laisvesnę minutę. Tenka daug kartų padėti pradėtą meškiną ir vėl prie jo grįžti. Nepavyksta vienu prisėdimu daug nuveikti. Vaikam apsirgus, darbai visai sustoja. Būtent tai man ir sunkiausia, vėl susikaupti, pratęsti, kur baigiau.
- Jūsų meškinai spinduliuoja ypatingą nuotaiką - kaip pavyksta ją sukurti?
- Man nesvetimi visi žmogiški jausmai: džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir kiti, tačiau į žaislus „sudedu“ tik teigiamas emocijas. Kaip tai vyksta? Pirmiausia – didžiulis noras, jog jie skleistų šilumą, džiugintų. O toliau – nenusakomas kūrybos stebuklas, rankos tarsi pačios daro. Tame vyksme persipina daugelis dalykų: jau turimos žinios, įgūdžiai, savitas estetikos supratimas, intuicija ir daug kitų sudedamųjų. Būna, jog žiūriu į jau baigtą žaislą ir supratu, jog kažkas ne taip. Kartais tenka pakeisti ausyčių vietą, persiūti nosį ir t.t. Tuomet tampa ramu, regis, viskas taip, kaip ir turėjo būti.
- Jūs jų nerengiate, o tik papuošiate kaspinais - kodėl?
- Man artima tai, kas minimalu, subtilu, neperkrauta. Tai atsispindi ir kūriniuose. Kaspinas – akcentas, žaislui suteikiantis išbaigtumo, spalvos, daugiau charakterio. Be to, man būtų gaila uždengti gražų meškučio kailį. Galbūt ateityje atsiras kita detalė ar rūbas, bet tai taip pat bus saikinga.
- Kam dažniausiai dovanojami šie meškinai? Ar jie tinka žaidimams?
- Nors viešai darbus rodau dar tik kelis mėnesius, įžvelgiu tendenciją, jog žaislai dovanojami krikštynų, vaiko gimimo proga, tačiau amžiaus apribojimų nėra. Meškinų galūnės sujungtos saugiais plastikiniais sąnariais, o panaudotos medžiagos skirtos būtent žaislų gamybai, tad galima drąsiai paimti į rankas, pamyluoti. Sujungimai leidžia judinti, sukinėti rankas, kojas, galvą, todėl meškučiai lengvai keičia išraišką, atrodo daug gyvesni nei paprasti pliušiniai žaislai.
Tiesa, yra ir kitokie – kolekciniai teddy bear meškinai. Paprastai jungiami metaliniais sąnariais, plastikines akis keičia stiklinės. Jie tonuojami, sendinami dažais ir panašiai. Pastarieji labiau skirti grožėjimuisi, nėra saugūs vaikams žaisti.
- Iš kur atkeliauja priemonės, medžiagos?
- Medžiagas siunčiuosi iš Vokietijos. Jos gan brangios, tačiau žavi savo aukšta kokybe, spalvomis, tekstūromis. Tai medvilnės, mocheros, viskozės kailis. Aksesuarams paprastai naudoju JAV menininkų, dizainerių kurtus subtilių raštų medvilnės audinius. Juos randu Lietuvoje.
- Ar daug konkurentų turite?
- Su niekuo nekonkuruoju. Manau, visiems užteks vietos po saule. Kiekvienas nuoširdžiai kuriantis pasižymi savitu braižu ir suranda savo kūrybos gerbėjų. Lietuvoje yra ir daugiau gaminančių teddy bear tipo žaislus. Iš man žinomų, asmeninės simpatijos atitenka, jau minėtai Indrei Savulionei.
- Kaip gimė pavadinimas "Pliushinis"?
- Norėjosi, kad jis būtų tarptautinis, tiesiogiai susijęs su kuriamu produktu. Nors pačiai yra tekę kurti ne vieną logotipą, šįkart nesivadovavau kažkokiomis konkrečiomis taisyklėmis, labiau nuojauta ir asmeniniu skoniu.
Atskaitos taškas - angliškas žodis Plush (pliušas; pliušinis, prabangus, ištaigingas). Tai tiesiogiai susiję su meškučio kailiu, nes pliušas – audinys iš šilko, medvilnės vilnos, arba jų kombinacijos. Būtent tokias natūralias medžiagas ir naudoju. Logotipe išlieka perskaitomas angliškas Plush ir sulietuvintas – Pliushinis (pliušinis). Nors prasmė kiek gilesnė nei mums įprasta išgirdus žodį pliušinis, nė kiek nesijaudinu, jog ji bus neiššifruota. Tai greičiau priminimas sau pačiai – kurti visomis prasmėmis kokybišką daiktą. Ir tai ne kokia puikybė, o savotiškas priešpastatymas šiandieniniam greitam vartojimui, išliekamosios vertės neturinčiam daiktui. „Mažiau yra daugiau“ – stengiuosi pritaikyti šį posakį ir savo gyvenime.
- Kaip dažniausiai jus atranda pirkėjai, kur reklamuojatės?
- Šiuo metu mano darbus galima aptikti tik Facebook: www.facebook.com/PliushinisToys Norėčiau atrasti laiko susikurti internetinę svetainę. Specialiai labai nesireklamuoju, nes žaislams kol kas galiu paskirti tik nedidelę laiko dalį.
- Ar pardavinėjate užsienyje, Etsy?
- Kol kas tik svarstau tokią galimybę.
- Papasakokite apie vaikutį - kiek metų, koks vardas, kaip reaguoja į šiuos mamos kurtus grožius?
- Mažajai Mėtai tuoj sukaks vieneri, o sūnui Antanui ketveri metukai. Dukra dėmesį atkreipia į jau pagamintą meškutį, siekia paimti. O sūnų drąsiai galiu vadinti didžiausiu savo kurtų žaislų gerbėju. Kol buvo mažesnis, pačiupęs naujai „iškeptą“, iš karto pabučiuodavo į burnytę, priglausdavo. Būdavo bėga užremti durų, kai pasakydavau, jog šis atiteks ne jam, o keliaus pas kitą vaikutį. Dabar irgi visų norėtų sau, bet reaguoja jau ramiau. Visgi baigtą žaislą padedu atokiau, kad neskaudint širdelės. Esam sutarę dar vieną artėjančiam gimtadieniui, nors anot jo, turėtų būti trys ar net daugiau.
Sūnus neraginamas pats mielai imasi visokiausių darbelių: karpymo, lipdymo, piešimo ir kitų užsiėmimų. Yra kruopštus. Jau keli metai savo žaisliukus ar kitus smulkesnius daiktus mėgsta dėlioti į įvairiausias kompozicijas, neretai simetriškai, nors specialiai niekas to nemokė.
- Esate menininkė, kaip sekasi su rinkodariniais dalykais?
- Prieš išeidama motinystės atostogų spėjau įgyti vadybinės patirties vienoje itališkų apdailos medžiagų įmonėje, tad nesu visiškai atitrūkusi nuo žemės. Visgi šiuo metu pirmoje vietoje kūrybiniai ieškojimai.
- Ar ruošiatės įkurti elektroninę parduotuvę?
- Kol tai vienetinis, nišinis produktas, neturiu tokių minčių.
- Kiek motinystė jus įkvėpė šiai veiklai?
- Šimtu procentų. Anksčiau man tai būtų pasirodę per daug nerimta.
- Jūsų palinkėjimas mamoms, kurios irgi norėtų pradėti savo verslą:
- Yra įstigusi vieno dėstytojo pasakyta mintis: „Suraskite savo sritį ir stenkitės joje būti geriausi“. To ir palinkėčiau.
Ačiū už pokalbį!
Astos kurtus meškinus atrasite www.facebook.com/PliushinisToys
