Versli mama Martyna kuria augalais dažytus meškinus

Rankų darbo meškinai, rodos, jaučia, žiūri, girdi, o naktį gyvena savo slaptą gyvenimą. Verslios mamos rubrikoje bandome atskleisti jų žavesio paslaptį ir kviečiame susipažinti su Martyna Plioplyte-Zujiene facebook.com/Misko.meskos, kuri savo Miško meškinams įteikia net gimimo liudijimus ir ieško atsakingų įtėvių!

- Prisiminkite savo pirmą sukurtą meškį - kada kur kaip ir koks jis buvo?

- Pirmą meškiuką nuvėliau iš baltos vilnos. Tai buvo prieš septynerius metus. Jis buvo tarsi gyvas ir labai juokingas, su didele ruda nosim. Davėm vardą Jazz'iukas, kaip mūsų balto kvailavoto nykštukinio pudelio, nes gavosi stipriai panašus iš nuotaikos :)) 

- Kada supratote, jog tai ne tik gali būti pomėgis, bet ir verslas?

- Kai 2011m. sudalyvavau Kaziuko mugėje Kaune ir sulaukiau ten didelio pasisekimo. Kažkaip viskas smagiai sukrito tąkart, ir oras buvo puikus, saulėtas, pavasaris ant nosies, ir kompanija buvo smagi. ir meškutės visos turėtos iškeliavo (tada kūriau ir meškiukus auskarus, ir sages, ir didelių prisiuvus turėjau). Nors maniau, jog šis sudalyvavimas bus tik pokštas, bet jis gavos pavykęs :) Todėl tęsiau toliau. 

- Esu pastebėjusi, kad yra ne konkurentai, bet „meškininkai“ - ar tai kokia nors bendruomenė?

- Meškininkai - tai tiesiog pavieniai žmonės, su laisva dvasia ir kūrybiniu polėkiu, siuvantys autorinius vienetinius kolekcinius meškiukus (ang. Teddy Bears). Vieniems tai verslas, kitiems hobis. 

Užsienyje, ypač Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje ir kt., didžiuliuose pavilijonuose beveik kas mėnesį vyksta rankų darbo lėlių ir meškinų festivaliai, į kuriuos suvažiuoja meškininkai ir jų kolekcionieriai iš įvairiausių šalių, bendrauja, dalinasi patirtimi. Tai yra tam tikra kultūros dalis. Lietuvoje meškininkės puikios moterys. Turime ratą, kur pabendraujame, pasikviečiame iš užsienio pasaulinio garso meškininkes, susiorganizuojam mokymus pačios sau, esam sudalyvavę bendrose parodose, TV laidose. 

- Kaip jūsų meškų šeimyna vadinasi ir kodėl?

- Kaip gražiai paklausėte :) Mano meškų šeimyna vadinasi Miško meškos. 

Nors ilgokai vadinosi „Martyna Plioplyte dolls & bears“. Nes anksčiau kūriau ir lėles, o ir pavardė buvo mergautinė, ir į užsienį labiau orientavau. Net dabar dar paprašo pravesti lėlių kursus, sudalyvauti parodoje ir mielai tai darau. Tačiau mano arkliukas tapo meškinai. Todėl pavadinimą norėjosi išgryninti ir sulietuvinti. Mes juk turime tokią gražią, seną ir turtingą kalbą, kurią būtina saugoti. 

Miškas man labai artimas, gyvenu gamtos apsuptyje, stebiu ir myliu gamtą visais metų laikais, čia labiausiai pasisemiu kūrybinio įkvėpimo ir harmonijos viskam. O meškos neatsiejama miško dalis, kurias dažnai sutinku tarp samanų, vaikštančias tik po vieną. Jos yra smalsios, jaukios ir draugiškos, kaip ir mes, gyvos, su savu charakteriu, bruožais, sava istorija, su skirtingais vardais, net su gimimo liudijimais! Jos labai gerai išmano augalus. Šios meškos galėtų daug papasakoti, bet dažniau klausosi kitų ir verda čiobrelių arbatą su medum. Jos tęsi pažadus ir niekada nevėluoja. Šios meškos dieną moka sėdėdamos miegoti, o naktim pildo norus kaip sapnai. Įdomu tai, kad tu gali ištisom dienom vaikščioti po mišką, bet jų nesutiksi. Visos jos pamėgsta tik vieną atidžiai išsirinktą žmogų tikriausiai panašų tik į save :)

- Jūs kuriate ir neįprastus - augalais dažytus meškučius. Kaip jie atsirado ir kuo jie ypatingi?

- Kūryboje mane visada traukė natūralumas. Atradau, kad meškiukus gražu dažyti kava, cinamonu, arbata. Gavosi jaukus sendintas efektas, taip atsirado mano vintažiniai meškiukai. O gimus sūnui Adomui dar labiau pradėjau domėtis naturaliu augaliniu tekstilės dažymu. Kai visa mūsų aplinka tokia užteršta, daug sintetikos ir dirbtinumo, norisi, kad tas mylimas draugas mažam žmogui būtų saugus, tikras ir iš tiesų natūralus. O jo spalvos tokios, kokias padiktuoja pati gamta. 

Taip susiklostė, jog mane pakvietė prisijungti prie meninės platformos „Baltabalta“, kur susibūrę menininkai dažantys augalais. Čia supratau, jog spalva gali ateiti tiesiai iš gamtos, tik tam reikia žinių, patirties, atsidavimo ir daug daugiau skirto laiko tam, ką tu nori sukurti. Pirmiausia turi pievose surinkti tuos augalus ar žieves, tada jas virti,  paruošti nuovirą, nudažyti, tada laukti, džiovinti ir tik gale pamatai koks jis bus.  Rezultatas kiekvieną kartą nustebina ir žavi skirtingais subtiliais atspalviais. Tai užburia, o ir energetika kita. Priešingai nei cheminiai dažai, su kuriais viskas paprastai ir greitai vyksta. 

Meškinai dažyti augalais man suteikė dar ir kitą suvokimą. Aš pamačiau meškinus labiau lietuviškus, baltiškus, tai visai ne amerikietiški „Teddy bears“. Juk mūsų promočiutės kadais taip pat medžiagas dažė  augalais ir siuvo paprastus mylimus žaislus savo vaikams ir anūkams, kimšo juos natūralia vilna, žolelėm. Taip kaip ir aš dabar darau. 

Visai gamtiškų meškų kolekciją pavadinau Pievų meškos. Visos iš natūralių medžiagų, lino, dilgėlės, vilnos, medvilnės, dažytos mūsų pievų augalais, jonažole, kraujažole, rykštene, karklo žieve, mėlžole, kaštonu, kimštos vilnos karšiniu, pjuvenom, levandom. Ir tai nėra riba, yra dar daug dažančių augalų, nemažai jų turi vaistingųjų medžiagų ir sulig kiekvienu nauju augalu aš vis dar mokausi. Pievų meškiukus ypač rekomenduoju mažiems kūdikėliams.  

- Kokioms progoms žmonės įsigija kolekcinius meškinus?

- Autorinis meškiukas mėgiamiausia ir prasminga dovana krikštynoms. Tai ir vaikystės simbolis, ir gražios šventės atminimas, ir geriausias draugas, kuris tampa šeimos relikvija. Toks meškinas bus vienintelis, rankų darbo, pagal pageidavimą su išsiuvinėtu inicialu, gimimo data ar vardu, su sertifikatu kam skirtas ir nuo ko, supakuotas dovanai. Taip pat meškiukai nori iškeliauti palankynoms. Mylimi ne tik vaikų, bet ir suaugusių, lepeškojai džiugina dovanoti šypsenai, meilei, vestuvėms, gimtadieniui, draugui, dekorui, jaukumui, atostogoms.  

- Ar tikrai su jais negalima žaisti?

- Na, čia yra dalis tiesos. Žaisti su jais ar ne, mūsų pasirinkimas. Papasakosiu kodėl taip yra. Tikri kolekciniai meškinai, dar vadinami tekstilinėmis skulptūromis. Visi jie yra vienetiniai, rankų darbo, autorinės iškarpos. Tam naudojami aukščiausios kokybės vokiški audiniai ir kamšalas skirti meškiukams, o tai gali būti sinteponas, vilna, pjuvenos, mineralinis granuliatas arba specialūs metalo rutuliukai, meškino svoriui išgauti, nes paprastai tikri kolekciniai meškiukai būna sunkūs. Tai pabrėžia jo kokybę. Taip pat stiklinės vokiškos akys, specialūs diskeliai ir sąnariukai, kad galėtų sukioti kojas, rankas ir galvą. Tonavimui naudojami aliejiniai dažai, išskyrus vaikiškus, siuvinėjama ir vaškuojama nosis. Visi turi vardus ir gimimo liudijimus. 

Kai viską išvardini, suskaičiuoji ilgą darbo laiką ir pagaliau pamatai rankomis sukurtą meškiną ir jo žvilgsnį,  tada ir vertę supranti. Jis tampa gyvas! Bet žaisti su jais galima. Mano pačios vaikas žaidžia. Tik tai daryti reikia atsargiai, neskriausti, gal pasikalbėti, gal pasiguosti, keliauti kartu, miegoti. Kaip su gyvu draugu.

- O jeigu norisi žaidimui - yra tokių?

- Žaisti galima, kolekciniai meškiukai labai tvirti. Patiems mažiausiems rekomenduoju grynai natūralistinius meškiukus, iš augalais dažytų audinių, kad jeigu palaižytų, pabučiuotų ar prisiglaustų tikrai niekas nealergizuotų ir nepakenktų. Į kamšalą įdedu levandų, kad ramintų. 

- Lietuvos rinka labai nedidelė - ar jūsų meškiai keliauja po pasaulį? Į kurias šalis dažniausiai?

- Iš tiesų daug meškiukų lieka Lietuvoje, dėl to labai džiaugiuosi. Bet taip, meškiams patinka ir iškeliauti, ypač pas užsienio lietuvius. Dažniausiai tai Didžioji Britanija, JAV, Norvegija, Rusija, Airija, Prancūzija.  

- Ar pardavinėjate juos per Etsy.com? 

- Ne, vis neprisiruošiu. Aš tokia labai patriotiška lietuvaitė :) 

- Kur reklamuojatės dar? Kas geriausia?

- Geriausia reklama yra iš lūpų į lūpas. Yra susidaręs jau ratas žmonių, kurie ne pirmą kartą užsako pas mane sukurti meškiuką įvairioms progoms. Ir aš labai laiminga, kad jie vėl ir vėl sugrįžta. Vadinasi pajaučia nuoširdumą ir stengtasi ne veltui :) Laiks nuo laiko sudalyvauju parodose, kur esu kviečiama. Kur dalyvauti atsirenku. Anksčiau vykdavau į muges. Kai atsirado vaikelis patogiau internetu. O Fb patogu tuo, kad žmonės gali tavo veiklą sekti, ja gyventi ir progai atėjus, pasiimti meškiną į savo namus :) Turiu ir savo internetinį puslapį www.martynazuje.com.

- Ar galima iš šio verslo pragyventi?

- Gerai padirbėjus su vadyba, manau, galima ir orientuotis į užsienio rinką :)  

- Kiek užtrunka sukurti vieną meškiną?

- Sudėtinga atsakyti. Gali užtrukti ir savaitę, ir mėnesį, ir tris. 

- Kaip kyla idėjos - koks jis bus?

- Labiausiai mane įkvepia gamta, miškas, vaikas, pasakos, žmonės, jūra, gyvūnai, senamiesčiai, lėlių teatras. Bet jei esi kūrybingas, idėja gali aplankyti bet kur. Patinka, kai įsigyja meškiuką jau tokį, koks jis yra sukurtas.

Jeigu užsako konkrečiam žmogui ar progai, atsiunčia nuotrauką, pamatai, tada mintis susidėlioji, pajauti ko reikia, apmąstai ir jau žinai kaip atrodys. Tada prasideda procesas. 

- Ar visas priemones meškoms kurti galima įsigyti Lietuvoje? 

- Lietuvoje priemonių siūti kolekciniams meškiukams nėra. Nebent adatos ir siūlai, na dar kamšalas, ir tai priklausomai kokio reikia. O visa kita, pradedant aukščiausios kokybės kailiukais ir baigiant stiklinėmis akutėmis bei specialiais sanarėliais reikia siųstis iš užsienio. 

- Organizuojate ir dirbtuves - ką per jas darote ir kas dažniausiai užsuka?

- Taip, yra žmonių, norinčių ne tik įsigyti rankų darbo meškiuką, bet ir pačiam jį pasisiūti. Gaunu laiškų, kur prašo pamokinti ir pasidalinti paslaptimis. Dažnai tai mamos, kurios laukdamos vaikelio ,nori pačios pasiūti jam skirtą pirmąjį meškiuką. Arba moterys, kurios dirba visai su menu nieko bendro neturintį darbą, medikės, dirbančios banke, teisės sferoje. Iš tiesų, tai meškiną pasiūti gali nieko panašaus nebandęs daryti žmogus.   

Meškiukų kūrybinių dirbtuvių metu mokoma kaip taisyklingai pasiūti kolekcinį meškiuką. Kaip išsidėlioti iškarpą, iškirpti meškiui skirtą kailiuką, atitinkamai susiūti, kaip įstatyti sąnarėlius ir akis, kuo ir kaip užpildyti jį, kaip išsiuvinėt nosytę ir išraišką, nuvaškuoti nosį, patonuoti. Meškių dirbtuvėlėms suteikiamos visos reikiamos priemonės. Kursų pabaigoje mokinys išsineša savo sukurtą vienintelį tokį meškiuką. 

- Papasakokite apie savo vaikutį - kiek meškučių jis turi? 

- Turiu sūnų Adomą. Jam dabar 2m.4mėn. Šeimoje nusprendėme, jog į darželį leisime nuo trejų, tai būname visąlaik kartu. Prireikus keičiamės su tėčiu ir seneliais. Ko gero kaip ir dauguma tokio amžiaus vaikų, Adomas labai mėgsta knygeles su paveiksliukais, dėliones, konstruoti, piešti, ypatingai jaučia muziką, pradeda dainuoti, šokti, krečia pokštus, turi savo kalbą, draugingas, beje, labai tvarkingas vaikas, jeigu išverčia žaislus, po to būtinai viską sutvarko. Jam visų svarbiausia, kad tėtis ir mama būtų kartu ir sutartų. 

Adomas dar būdamas kūdikėlis išsirinko sau į draugus mažą baltą kolekcinį meškiuką ,vardu Rafaelis. Su juo ir draugavo :) O sūnaus krikštynų proga pasiuvau meškiuką, ir pavadinau jį krikšto vardu, Juozukas. Tai kartu ir gražus atminimas, ir žaislas. 

Mėgstamiausia vieta namuose Adomui yra mamos dirbtuves. Čis yra ir jo mašinų garažas nakčiai, ir dienai neretai :)) Visada tupi šalia ir atranda ką dėlioti, stebėdamas meškiukų kūrybinį procesą. Kažkaip visada labai taikiai sutariame. Kol kas meškiukus vadina “au-au” ir vos mama pasiuva pilvą ar kitą dalį, tuoj pat nori pabučiuoti, reikia greitai slėpti :)) Esu pasiuvusi ypač didelę mešką (40 cm), kurią ruošiau įmeškinimui, bet fotosesijos metu Adomas buvo šalia ir tiek ta meškute švelniai rūpinosi, glostė, tvarkė, o poto nusinešė apsikabines, užklojo šiltai ir sakė kad „au au daro liūlia“, tai kaip ir nuspręsta, jog ir šią meškutę pasiliksim :)) 

- Galvojate kaip nors plėstis, atidaryti studiją ar pasiūlyti kitų augintinių?

- Taip, jau šį pavasarį, kartu su dar penkiomis menininkėmis atidarysime studiją Vilniaus senamiestyje (Pilies g. 32-2), kur viskas bus pagrįsta augaliniu dažymu, natūralumu, ten bus galima ir įsigyti mūsų kurtų daiktų, bus vedami mokymai, taip pat ir meškiukų bei lėlių dirbtuvės. Miško meškas ten visada galėsite rasti sėdinčias ir laukiančias svečių :)  

- Meškininkai - menininkai ar amatininkai?

- Galiu atsakyti tik už save. Asmeniškai aš jaučiuos kūrėja. Mano sukurti meškinai turi būti visi skirtingi. Kitokia iškarpa, bruožai, nuotaika, detalės, istorija, vardas. Galvoju apie tą žmogų, su kuriuo jis draugaus, kokias emocijas suteiks. Manau tai menas. Nes amatininkas daro daug vienodų, nors ir gražių, daiktų. 

- Jums pati pati mieliausia jūsų meškutė - koks jos vardas ir likimas?

- Sudėtingas klausimas :) Aš visus savo kurtus meškinus įsimyliu, bet ir negali būti kitaip, bekuriant ir prisirišti spėji, „įdedi“ širdį, sukuri ir pajauti charakterį, poto ir atsisveikint sunku būna. Bet ko gero pats pats mieliausias būtų tas pat baltas meškiukas, kurį kūdikėlis būdamas pamėgo mano sūnus. Šis meškiukas pas mus gyvena ir šypsosi :) 

 Ačiū už pokalbį!

Martynos sukurtus meškinus galite rasti facebook.com/Misko.meskos ir martynazuje.com

Asmeninio archyvo ir Svetlanos Baturos nuotraukos