Šįkart Verslios mamos rubrikos svečiuose mama Aušrinė Starkė, kuri savo kūryba nusprendė dalintis ne tik su savo vaikučiu, bet ir su visais kitais mažaisiais. Prieš keletą mėnesių pasirodė jos pirmasis (ir labai tikimės, jog nepaskutinis) kompaktinis diskas "Titas Mėlynstraublis", todėl šiandien mes ją kalbiname kodėl ir kaip sekėsi jį išleisti.
Vienos mamos mezga, siuva, kitos siūlo paslaugas, o jūs sukūrėte kompaktinį diską! Kaip kilo mintis sukurti ir išleisti "Titas Mėlynstraublys"?
Ši mintis kilo auginant sūnų. Mes dažnai žiūrėdavome vaikiškas knygutes - iš pradžių tik su paveikslėliais,o vėliau pradėjau skaityti sūnui pasakas. Tačiau pastebėjau, kad jis negali ilgai susikoncentruoti ir išklausyti viso teksto iki galo. Be to klausantis klasikinių pasakų mano sūnui kildavo klausimų kodėl vilkas suėdė močiutę arba kodėl vilkas suėdė paršelius, kodėl gaidelis išmušė vištelei akytę. Aš pati atsimenu šias pasakas iš savo vaikystės ir manau, kad jos yra tikrai pamokančios, tačiau trimetis vaikas sunkiai supranta. Man atrodė, kad jam trūksta kažko paprasto, gerai suvokiamo ir pamokančio, todėl pati pradėjau jam kurti trumpučius pasakojimus apie drambliuką Titą Mėlynstraublį ir norėdama pasilengvinti savo kasdienybę įpyniau šiuose pasakojimuose pamokymų mažyliui, kurie man tuo metu buvo aktualūs, kaip pvz. mokytis savarankiškumo, eiti į tualetą, pačiam nusiprausti rankas, nusinešti savo lėkštę pavalgius, apsirengti ir panašių.
Mano sūnus, kaip ir kiti vaikai, šiame amžiuje semiasi pavyzdį iš kitų: tėvų, senelių, brolių ar seserų, o jam pavyzdys buvo Titas. Aš visada sakydavau girdi ką jau Titas pats vienas gali padaryti ir jis irgi norėdavo parodyti kad jis irgi tai moka - gali būti atsargus eidamas per gatvę, nelįsti prie elektros lizdo, nes tai pavojinga. Mano sūnui taip patiko Tito istorijos, kad man kilo mintis pasidalinti savo kūryba ir su kitais mažyliais. Jie atsirado kompaktinės plokštelės pavidale, nes aš galėjau taip juos geriausiai perteikti mažąjam klausytojui. Aš pati visus pasakojimus ir skaitau tokia pačia intonacija kaip ir juos pasakodavau savo sūnui ir mano manymu nematydami vaizdo vaikai turi daug intensyviau klausytis, tai lavina jų fantaziją bei vaizduotę ir žinoma padeda mokytis naujų žodžių.
Ar tai jūsų naujo verslo pradžia ar tik papildoma veikla?
Tai nėra mano verslo pradžia, nors žinoma niekada negali žinoti kas iš to išeis. Aš šitą kompaktą išleidau su tendencija pasiūlyti mažiesiems kažką naujo ir kitokio, ko pati Lietuvoje dar nebuvau radusi, norėjau juo suteikti vaikams tai ko jiems norisi. Manau kaip ir kitos mamos, kurios augina tokio amžiaus vaikus, pastebėjau kuo jie domisi ir kas jiems patinka. Kol kas iš kitų tėvelių, kurie jau įsigijo mano kompaktinę plokštelę susilaukiau labai teigiamų atsiliepimų ir tai žinoma be galo džiugina. Man labai malonu, kad ir kitiems vaikams linksmos Tito Mėlynstraublio istorijos patinko taip pat kaip ir mano sūnui.
Koks jūsų pagrindinis užsiėmimas?
Aš esu tarptautinio verslo ir teisės magistrantė ir dirbu vienoje tarptautinėje įmonėje, todėl iš tikrųjų mano kūryba nėra susijusi su mano pagrindine veikla ar studijomis. Manau, kad daugelyje žmonių slypi kūrybos gyslelė, nesvarbu ką jie gyvenime iš tikrųjų veikia. Kiek daug žmonių gali puikiai piešti, dainuoti, megzti, daryti papuošalus ar kurti kitokius nuostabius kūrinius ir taip puikiai atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos.
Bet manau jeigu nebūčiau mama, tai niekada man nebūtų kilusi mintis kurti pasakojimus vaikams ir išleisti kompatinę plokštelę, tai šimtą procentinis motinystės nuopelnas. Ši kompaktinė plokštelė atirado iš mūsų kasdienybės, susidūrus su kitų autorių kūryba vaikams ir savo sūnaus poreikių analizavimo.
Papasakokite apie savo sūnų - kiek jam metų, ką dažniausiai veikiate?
Mano sūnui dabar yra trys metai. Jis nuostabus, protingas ir begalo linksmas berniukas. Aš iš tikrųjų esu iš tų tėvų kurie patys leidžia vaikui nuspręsti ką jis nori veikti, nes mes patys juk turime irgi tokį patį pasirinkimą. Mano sūnus labiausiai mėgsta žaisti kieme ir važinėtis dviračiu. Jam patinka vartyti knygas ir kurti istorijas matant jose pavaizduotus piešinėlius. Jis begalo mėgsta dainuoti ir šokti, tai mes dažnai dainuojame ir šokame kartu. Kartais kada už lango pliaupia lietus einame pasiturkšti į baseiną, jis begalo mėgsta maudytis. O šiaip manau, kad mūsų kasdienybė nesiskiria nuo kitų šeimų.
Kas sunkiausia buvo kuriant kompaktinę plokštelę?
Na žinoma iš pradžių turėjau viską išsiaiškinti kas svarbiausia leidžiant kompaktinę plokštelę, surasti kas man sukurtų dainelei muziką, bei kas galėtų ją sudainuoti, kadangi pati neturiu muzikinių sugebėjimų tinkamų plačiąjai auditorijai (juokiasi). Todėl labai džiaugiausi, kad kompozitorius Lukas Pačkauskas bei daininkė Greta prisidėjo prie šios kompaktinės plokštelės atsiradimo. Šiuo metu pati pardavinėju kompaktinę plokštelę savo internerinėje svetainėje www.pasakunamai.lt, be to ją galima įsigyti didžiosiose "Maxima" parduotuvėse, "Pegaso" ir "Vagos" knygynuose visoje Lietuvoje. Aš šią plokštelę išleidau iš savo santaupų ir deja nebegaliu daugiau lėšų skirti reklamai, todėl tikiuosi, kad iš lūpų į lūpas plintanti reklama suteiks galimybę daugeliui apie ją išgirsti. Mano tikslas nėra parduoti kuo daugiau, tačiau tiems kam aktualu ir įdomu, pasiūlyti ir pasidalinti kažkuo kitokiu ir nauju. Man atrodo, kad mūsų laikai modernėja ir keičiasi, todėl ir vaikai turi visai kitokius poreikius.
Ar darbai, mokslai netrukdo motinystei? Kaip suderinate?
Manau, kad tai visada priklauso nuo požiūrio į viską. Man darbai padeda, nes aš kuo daugiau užsiėmusi, tuo labiau džiaugiuosi praleisdama laiką su savo sūnumi, man tai suteikia daugiau energijos ir motyvacijos. Aš džiaugiuosi po darbo paiimdama sūnų iš darželio, klausydamasi jo vaikiškų istorijų bei dienos išgyvenimų ir taip atsipalaiduoju po visos darbo dienos.
Ar rekomenduotumėte kitoms mamoms išbandyti save kitame amplua? Koks būtų didžiausias patarimas prieš pradedant tai daryti?
Manau, kad labai individualu ir kiekviena mama ir moteris turi pati nuspręsti kas jai teikia pilnavertiškumo jausmą ir ko ji gyvenime nori. Mano patarimas būtų imantis naujos veiklos tai daryti su užsidegimu ir dideliu noru, nes tai manau visada atisipindi veikloje. Ne visada lengva suderinti darbą ir šeimą, todėl yra svarbu kiek kiti jus supantys mylimi žmonės pasirengę šioje situacijoje jums padėti.
Ačiū už pokalbį!
Aušrinė taip pat nori pasidalinti vienu kompaktiniu disku ir su "Mamyčių klubo" nariais, todėl skelbiame konkursą! Iki ketvirtadienio (rugpjūčio 1 d.) vidurnakčio komentaruose parašykite jūsų "receptą" kaip vaikutį pamokote įvairiausių dalykų ir garbiosios komisijos išrinktas atsakymas laimės šį nuostabų diską "Titas Mėlynstraublis".
filmukai, kaip ir knygos, spektakliai is tiesu-geriausia ugdomoji priemone
Pamiršau paminėti, kad dar puiki pamoka - animacija, senesnioji. Lig šiolei sūnus su noru prausiasi, vis prisimenam filmuką "baltprausys", kur visi daiktai nuo nešvaraus berniuko pabėgo. Tad kaskart man primena, kad jo žaisliukai nepaliks 😀
Na recepto neturime, tiesiog kasdien tobulėjam, mokomės kartu. Sūnus - naujų, jam neatrastų dalykų, klausia įdomių klausimų (į kuriuos prieš atsakant, dar kartais tenka gerai pagalvoti ir man 😀 ), piešia, žaidžia ir t.t. Jam išmokimo, sužinojimo, jausmų saviraiškos pavyzdys - tiek tėveliai, tiek seneliai ar kiti draugai. Visko - pradedant žodžiais, skaičiais, raidėmis, baigiant gyvūnijos pasauliu, oro permainomis ar įvairių daiktų ir reiškinių atsiradimo eigos - išmoksta per kasdienius kalbėjimus, knygų vartymus ir veiklos su mamyte, močiute ( triušiukų, vištyčių šerti), tėvuku (neseniai kartu grybauti ėjo netoliese - buvo apie ką pakalbėti, sužinoti). Kasdien kartu gaminam, kartu skalbinius džiaustom, važiuojam apsipirkti, žaidžiam, piešiam ir t.t. Viską sužino per klausimus. Turime knygelių, kur aiškiai pavaizduota kas gerai - kas ne, apie tai kalbame. Tiesiog viską perteikiam sūnui per žaidimus, užsiėmimus kartu. Geriausias laikas - praleistas su vaikais - tuomet jie viską išmoks imliau, nes tai kas sudomina mamytę, tėvelį - sudomina ir vaikučius.
Aš neturiu stebuklingo ar užsirašyti verto recepto... tiesiog meilės mokau, nuolat apkabindama, pabučiuodama , garsiai kartodama kaip jį myliu. Taip darau ir jo tėveliui, ir tėtis taip pat dalinasi jausmais su mumis. Tuo mums atsilygina ir vaikas, bežaisdamas atbėga apkabinti ir pasakyti kad myli. Mes mėgstame žaisti klausinėjimo žaidimus. O iš kur žinai, kad tave myliu? Iš pradžių sakydavo, nes tu man sakai, dabar atsakymas pasipildė- nes tu manimi labai džiaugiesi, nes leidi miegoti savo lovoje, nes su manimi pažaidi, nes močiutė dažnai pas mane atvažiuoja, nes visi nori mane padaboti ir pan. Klausimų žaidimais žaidžiame ir mokydamiesi kitų dalykų. Klausimus inicijuojame mes, arba pats vaikas sako – turiu vieną klausimą. Ir žaidimas prasideda. Anksčiau klausinėdavau ką mėgsta bitės, ką mėgsta tėtis, dabar pradėjome klausinėti iš eilės: vienas klausimas mano, kitas jo. Klausimai kas kartą vis labiau plečiasi, įtraukiame žodžius kaip Antarktida (pvz. gyvūnas, kuris gyvena Antarktidoje ir mėgsta žuvis), apibūdinam ne tik šuniuką ar katę, bet ir pelikaną, jūrų liūtą, slieką ir tt. Į klausimus įtraukiame ir vietoves (pvz. šalis – sala, kur labai karšta, reikia skristi su lėktuvu ir galima rasti daug riterių – tai mūsų atostogų šalis). Arba šalis, kur rasime Pepės ilgakojinės muziejų (kita atostogų šalis Švedija). Paskutinis sūnelio klausimas buvo : toks priekis, kuris turi garo mašiną, kas? Buvo proga pakalbėti apie traukinius, kas yra garas, ir kaip garo mašinas reikia remontuoti😀 Mes su vyru viską mėgstame daryti kartu, mums tai netgi yra labai svarbu – kartu nueiti miegoti, kartu žiūrėti filmą, kartu skirti laiko skaitymui, kartu apsipirkinėti, kartu gaminti, kartu vakarieniauti, džiaugiamės, kad dabar viską kartu galime daryti ir su savo vaiku. Ir kaip minėjau, daug ko mes mokomės žaisdami klausimų žaidimą. Mokomės mes, nes aš iš jo irgi daug ko turiu pasimokyti – ypač išlaisvintos fantazijos.
Vaikai ima pavyzdi is tevu, mokinasi is ju, ta visi zino. Pas mus dvi dukrytes 1 ir 4,5 metu. kaip ir kitos mamos as irgi rodau pavyzdi kaip reikia elgtis vienoje ar kitokioje situacijose. Pas mus buna ir juokingu dalyku, kaip vyresnioji mokina mazaja. Pavyzdziui, nuo mazosios issukom is komodo ,paskutiniu stalciu , rankeneles, kad negaletu atidaryti ,tai vyresnioji, gi myli sese, jai atidare ir istrauke drabuzius ir dar pradejo mokinti kaip is sono geriau atidaryti😀 juokas juokais, bet paskui reikejo ir vyresnei dukrai aiskinti, kodel negalima mokinti sese😀. Arba parodo mazajai, kur televizoriaus mygtukus spausti, bet ir naudingu dalyku pamoka, pvz kaip vaikscioti reikia😀 . Atrodo gi vaikas stengesi, mokina sesute, reikia viska issaiskint ko galima mokinti, o ko kolkas nereikia😀
O mes darom taip mama ar tėtis (ar bet kuris giminaitis) parodo, o po to pats, ne visada viskas iš karto gaunasi, bet juk niekas neišmoksta iš karto 😀 Dar kai pilvelyje gyveno skaitydavom pasakas, ir dabar skaitom, ir valgyti gaminam, ir valgom, ir t.t.
O aš jokio recepto nepateiksiu, nes jo pas mus tiesiog nėra. Aš darau,ka manau turėtų mokėti\norėti\galėti vaikas daryti ir ji mane ankščiau ar vėliau atkartoja. Nieko aš jai nebruku per prievartą, nėra žodžių "daryk", "žiūrėk", "mokykis", nes jei aš pradėčiau brukti, atsirastų protestai, išmoktų daryti priešingai ir tuomet aš tikrai nesuvaldyčiau sutuacijos. Pvz. aš nesakau vaikui,kad jis kur nors nuėjęs turi pasisveikinti, o tiesiog aš pati sveikinuosi, akcentuoju,kad su manimi pasisveikino ir pan. O vaikas iš tokių epizodų pats mokosi ir bando mane atkartoti. Kaip šiandien prisimenu vieną mamą, kuri su manim nepasisveikino, bet savo vaiką aprėkė,kad jis nesisveikino. Brangieji, jūs tikitės,kad vaikas sveikinsis, jei mama to nedaro? Manote rėkimas padės? Ir nesvarbu, koks vaiko amžius, jis visuomet ima pavyzdį iš tėvų. Pamenu,kad daug diskusijų buvo,kai su dviejų metų neturinčiu vaiku darėme advento kalendorių, o ka jus galvojate? Dabar,kai dukrytei bus penki metukai, vis man primena tam tikras detales iš to kalendoriaus, aš net pati buvau pamiršusi, ką aš ten dariau, tik pažiūrėjus nuotraukas, byloja apie vaiko atmintį. Dar daug mamyčių skundžiasi,kad vaikas neskaito knygelių, kad darželinukai nusivylia kaledų senelio dovana knyga, nepatikėsit, bet mano vaikui knyga - geriausia dovana. Ai, pasakociau ir pasakočiau,kad didžiausi mokytojai- tėvų pavyzdys, nors būna ir taip,kad kai ką reikia vos ne šimtą kartų akcentuoti, jei norim rezultato. Svarbiausia išlikti kantriu ir norima linkme vaiką kreipti. Tad mamytės, kantrybės,kantrybės,kantrybės ir bus rezultatas jei ne šiandien, tai po metų ar kelių .