Arina įsitikinusi - jeigu nori kažko imtis, turi išmanyti šią sritį, todėl ji kitaip, nei daugelis mamų, kuriančių verslus susijusius su vaikais, nusprendė įkurti savo reklamos agentūrą. Šios dienos Versli mama - spaudos, reklamos ir komunikacijos paslaugos teikiančios "Infix" www.infix.lt savininkė Arina Imbrasienė.
- Pristatykite savo verslą - kuo šiuo metu užsiimate?
- Esu reklamos agentūros INFIX savininkė, tuo pačiu direktorė, vadybininkė, vairuotoja...
Tikrai galima vardinti nemažai pareigų, kas labai normalu, turint nedidelį verslą ir dar po truputį jį statant ant kojų.
Siūlome grafinio dizaino, spaudos, renginių organizavimo, komunikacijos paslaugas.
- Kaip kilo mintis įkurti savo reklamos agentūrą?
- Imtis savo verslo mintis kirbėjo seniai, dar dirbant samdomą darbą dizaino studijoje. Tik baimių buvo gerokai daugiau: nebuvo jokios patirties versle, tinkamos komandos (o šioje srityje „vienas lauke - ne karys“), didelė konkurencija ir tt. Iki vaikui gimstant su vyru vis dažniau pamąstydavome, kad gerai būtų turėti savo verslą, gal tai dar daugiau pastumėjo link rimtesnių apsvarstymų.
Kai dviems metams išėjau vaiko priežiūros atostogų, o keli klientai ir toliau kreipėsi visais darbiniais klausimas į manę, teko padirbėti ir iš namų.
Tuo metu man tai buvo didelė atgaiva, nes labai sunkiai adaptavausi prie naujo gyvenimo periodo, kai atrodė, kad visas gyvenimas sukosi tik aplink buitį ir sauskelnes.
Sūnui paaugus iki metukų laiko, draugė pasiūlė paasistuoti renginių organizavimo klausimais.
Patiko ir tai. Finale supratau, kad auginti vaiką ir suderinti darbus tikrai įmanoma.
Per šį laiką atsinaujino ryšiai su buvusia kolege dizainere. Vienu metu pajuokavom – gal sujungus bendrus interesus iš to kažkas išeitų...
O toliau beveik tipinis scenarijus - po truputį artėjo laikas link grįžimo į darbą, ant svarstyklių tolimesnės siūlomos sąlygos arba koordinalūs pokyčiai.
Tuomet padarai „suvedimą“ ir pamatai visas galimybes: jei šiai dienai esi nepakeičiamas savo klientams, atrandi tinkamus žmones tinkamu metu ir turi didžiulį palaikymą iš savo artimųjų ar reikia ko nors daugiau?
- Ką dirbote prieš tai ir kaip tai "pasitarnavo"?
- Kaip ir minėjau anksčiau, dirbau dizaino studijoje, buvau atsakinga už bendravimą su klientais ir tiekėjais, projektų valdymą. Gavau tikrai gerą patirtį ir žinias, reikiamas šioje srityje.
Yra vienas geras pasakymas „padaryk savo darbą 110%, kad 100% būtų gerai“. Klientai tai tikrai vertina. Kai įkūriau savo verslą ir atėjau pas juos su nauja pradžia, didžiausia grąža - buvo jų pasitikėjimas ir pasirašytos sutartys bendradarbiavimui.
- Turbūt šiame versle didžiausias darbas - kontaktų paieška. Kaip užsakovai jus randa?
- Be abejo, negali sustoti ir „užmigti“ tik su esamais klientais. Norint plėstis ir augti, visuomet turi galvoti apie naujus kontaktus. Džiaugiuosi, kad per šiuos 2 mūsų veiklos metus jau gauname ir rekomendacijas, kurios atveda naujų klientų.
Neapsieinam ir be reklamos. Gal tik ji nelabai didelio mąsto ir investicijų, bet šiais laikas vien „žodinės“ reklamos neužtenka – privalai būti lengvai randamas.
- Kokios populiariausios paslaugos?
- Turbūt kaip ir kiekviena įmonė ar reklamos agentūra, turi savo „arkliuką“ ir taip vadinamas papildomas paslaugas. Mes šiai dienai labiau orientuojamės i grafinį dizainą, maketavimą ir spaudos darbus.
- Reklamuoti tenka ne tik moteriškus produktus, kokias įdomesnes kampanijas darėte ir kaip sekėsi galvoti joms strategiją?
- Kiekviena kampanija ir strategija, visų pirma, prasideda nuo labai glaudaus bendradarbiavimo su klientu. Kuo geriau abipusiai išsiaiškinami pageidavimai ir lūkesčiai, tuo geresnis rezultatas finale.
Be abejo, būna neapsisprendusių arba nežinančių ko nori klientų. Todėl visuomet kuriamas ne vienas pradinis variantas. Dažniausia, net ne vieno dizainerio, skirtingi žmonės – skirtingas matymas
Jeigu susiduriame su naujais nebandytais iššūkiais, visuomet apsvarstome ir... visuomet imamės.
Tai priverčia ne tik susipažinti su naujovėmis, įsigilinti ir tobulintis, bet tuo pačiu padaryti kitaip.
Antras reikšmingas faktorius tinkamai atlikti darbą – komandinis darbas tarp agentūros narių.
Labai svarbu matyti atliekamą darbą ne tik iš dizainerio pozicijos. Juk kuriama plačiai visuomenei, svarbu procesus matyti ir vartotojo akimis.
- Kaip sugalvojote pavadinimą?
- Infix labiau siejosi su lotynų kalbos vertimu „intarpas“. Juk reklamos agentūra labiausia ir siejama su plačiu paslaugų spektru nebūtinai esant „visko“ gamintoju. Įmonės, dirbančios su reklamos agentūromis puikiai suvokia, kad agentūros darbas sukurti, surasti, pagaminti tam tikrą užsakymą kartais reikalauja ne vieno subrangovo, kitaip agentūros pasiūla būtų tikrai labai menka.
- Kas šiame darbe sunkiausia?
- Turint tiek metų patirties nežinau ar yra kas sunkaus Norint pasiguosti, prikibti galima prie daug ko - verslo pradžioje daug ką turi daryti pats: ir krovinius patampyti ir visur sulakstyti, sužiūrėti gamybos procesus – žodžiu, būti devyndarbiu. Bet tai naturalūs verslo veiksniai.
Didžiausias iššūkis: būti geru partneriu tiek klientui, tiek gamintojui.
- Kiek dabar darbuotojų dirba su jumis? Kiek planuojate plėstis?
- Įmonėje šiuo metu įdarbinti du žmonės, dar 3 žmonės dirba autorinių sutarčių arba kitais juridiniais pagrindais. Plėtra kol kas atsiranda pagal padidėjusio krūvio poreikius, pajungiame dar žmonių į komandą nors ir laikinai. O apie rimtesnę plėtrą galvosime nuo rudens, jei pavyks įgyvendinti naujus projektus.
- Ar rašėte verslo planą? Kodėl?
- Nerašiau. Gal dėl to, kad niekada to nedariau ir nemoku. O jei rimtai, džiaugiuosi, kad kol kas viskas pakankamai gerai vyksta iš asmeninės patirties ir vyro patarimų dėka.
Kiek reikėjo lėšų verslo pradžiai ir kam labiausiai?
- Kaip ir kiekvienam UAB statuso verslui reikėjo pradinio 10 000 litų įstatinio kapitalo. Tiek pinigų užteko, kad įsirengti ofisą: supirkti baldus, techniką, išsimokėti pirmuosius kuklius atlyginimus ir sumokėti mokesčius.
Nuo pat pirmo mėnesio prasidėjo užsakymai, kuriems įgyvendinti reikėjo 100% avanso iš mūsų pusės. Džiaugiausi, kad kai kurie tiekėjai ir gamintojai suteikdavo atidėjimus, be abejo, vėl gi santykių ir patirties dėka. Su naujais tiekėjais to neišvengdavome, ypač kai mato, kad esi rinkoje naujokas.
- Daugelį mamų motinystė pakreipia link "mamiškų" verslų - negalvojote daryti kažko ta kryptimi?
- Negalvojau. Stengiuosi gyvenime nedaryti to, kame visai neturiu patirties ar supratimo. Be abejo, vaiko auginimas, savotikškos patirties prideda. Bet tai tikrai ne tas pats kaip būti savo darbo „specialistu“. Dauguma mamų man gali paprieštarauti ir, galimai, parodyti labai daug pavyzdžių, kai neturėdamos konkrečios patirties šiai dienai turi puikius verslus. Ir aš visuomet lenkiu galvą prieš tokius žmones. Tiesiog savo atveju noriu daryti tai, ką tikrai gerai išmanau!
- Papasakokite apie sūnelį - kiek metų, koks vardas, kas jį prižiūri?
- Artėjantį savaitgalį švęsime Natano 4-ajį gimatdienį. Nežinau kam reikia būti dėkingai, ar vaikui ar Dievui už jo nuostabų charakterį, kuris tikrai leido suderinti jo auginimą su darbais, kai dar buvo visai mažiukas. Nuo 1 m. ir 7 mėn. pradėjome vaiką leisti į privatų darželį, nes tokio amžiaus vaikui jau reikia daugiau dėmesio ir vaikų aplinkos. Nuo 2 metų patekome į valstybinį darželį, kurį mielai lanko. O vaikui sergant padeda ir artimieji, jei būna dienų, kai tikrai negali pasiimti laisvadienio. Šiandien stengiuosi išnaudoti kiekvieną galimybę pabūti kartu. Jei tik laisviau su darbais, nevedu sūnaus į darželį, juk trumpam į darbą užsukti galima ir kartu, juolab kad įdomios veiklos darbe randa ir vaikas...
- Kaip sekasi suderinti darbą su motinyste?
- Sezoniškai. Laisvesniais periodais tikrai negaliu skųstis, be to kaip minėjau, stengiamės daugiau laiko leisti kartu. Per patį darbų piką, be abejo, kiek sunkiau – atrodo, kad nieko "apart" ramybės ir gero filmo daugiau nieko ir nereikia, o prieš tave „Mama, vakarienės... mama, pažaidžiam... mamaaaaa...“ Bet kai supranti, kad šis laikotartis toks trumpas ir akimirksniu ateis paauglystės laikas, kai išgirsi „Mama, aš būsiu su draugais“ ir pabučiuoti arba pamyluoti dar reikės prisiprašyti, pradedi vertinti kiekvieną praleistą akimirką su savo vaiku čia ir dabar.
- Ką patartumėte kitoms "mamaverslininkėms", kurios tik svajoja pradėti kurti kažką SAVO?
- Sunku būti kažkam patarėju. Sakyti „tikrai pirmyn, reikia rizikuoti ir viskas pavyks, nes svarbu noras“ nedrįsčiau, vien noro ne visada užtenka. Bent menkai orientuotis rinkoje, pasverti rinkos galimybes ir finansinius įsipareigojimus tikrai reikia, ypač vertinant atsakomybę prieš savo šeimą.
Kaip pasakytų mano patarėjas – nuosavas vyras – „dar reikia žinoti KĄ daryti“. Tai tik pirmas laiptelis, bet labai svarbus. O toliau savo darbą daryti iš visos širdies. Ne iš reikalo. Be to moteriai turėti didelį palaikymą iš savo vyro, draugų, artimųjų tikrai labai svarbu. Tuomet viskas pavyks.
O ir auginti vaikus bei verslus vienu metu, šiais laikais tikrai įmanoma.
Ačiū už pokalbį!
Arinos paslaugas galite užsisakyti www.infix.lt arba www.facebook.com/infiksas
