Mūsų Velykų rytas prasidėjo nuo pusryčių su palaimintu maistu: vanduo, druska, duona, mėsos gabaliukas ir kiaušinis. O tada jau linksmoji dalis – kiaušiniai ir jų daužymas. Dabar pilnas šaldytuvas išdaužytų kiaušinių, kuriuos reikės sunaudoti greitiems pateikimams.
Šiemet išsikėliau sau tikslą Velykų stalui išbandyti naminius vyniotinius. Cha, aš planuoju, o Dievas juokiasi. Pagaminti, tai pagaminau. Bet iš karto supratau, kad tai ne toks ir lengvas darbas, tiksliau nevisai trumpas.
Netikras zuikis pavyko puikiai. Drėgnas, purus, - tobulas. Na, o su vištienos vyniotiniu su špinatais...Toks so so, kai norėtųsi daugiau drėgnumo, o jam nesant gelbėja burokėlių salotos. Bet jis tikrai ne tas, kurį norėčiau kartoti.
Standartiškai – balta mišrainė, be kurios nepraeina nei viena šventė. Burokėlių sriuba su džiovintais baravykais (taip taip, tie patys, kuriuos su vaikais rudenį prisirinkome vaikščiodami mūsų miškais). Burokėlių salotos su majonezu, burokėliu salotos su alyvuogių aliejumi, rauginti agurkai, braškių kompotas, vištienos kepsneliai. Mūsų pavasariškos šventės pietų meniu, kurio užteks dar ir šiai dienai.
Ir kaip be saldaus stalo. Norėjome su Gabriele kepti keksą su šilauogėmis, bet vykdami laiminti maisto ,užėjome į mūsų mėgstamą kepyklą ir nusipirkome išbandytus: pyragą su vyšnių uogienę ir šokoladinį keksiuką.
