Velykų tradicijas kuriame jau beveik dešimtmetį. Jos auga kartu su vaiku, tad ir darbeliai, veikla, lūkesčiai auga.
Grįžtame į praeitį ir prisimename darbelius-puošmenas, kurias kažkada mama su vaiku (kartais vaikas tik žiūrovas buvo) kūrėme.
Labiausia vykę buvo kažkas panašaus į šiuos arba šie.
Turbūt norėsiu išskirti šią vištytę. Ji jau tapo tobulai tobula per trumpą laiką.
Kiaušinuko viduriukui naudojame vatytę arba pagalvių užpildą.
Jau vaikas nepyksta kad nesigauna, o tik kur nesigauna paprašo pagalbos.
Dar keli meteliai ir nebereikės mano pagalbos.
Dar vis gaminame iš pieno pakelio krepšelius susidėti margučius, kaskart jie gaunasi gražesni ir net daug kas netiki, kad pieno pakuotės tampa puošniais krepšeliais, kurių negėda neštis į bažnyčią velykų rytą.
Įdomiai atrodo iš bukletų pasigaminti krepšiukai.
Šįmet vėl gaminsime servėtėle apklijuotus kiaušinukus: išvirsime baltą kiaušinį, išplaksime kito t.y. žalio kiaušinio baltymą, juo ištepsime virtą kiaušinį, uždėsime vieną sluoksniuką iš servėtėlės išplėštą (plėšytame nesimato kraštų) paveiksliuką, dar užtepsime plaktu baltymu ir štai...
Dar dukrelė sakė liks ištikima Ispanijai ir apklijuos kiaušinius vulkaniniu smėliuku.
Štai kaip mes puikiai ruošiamės.
Darbštuolytė👍🌷
👍😀