Dalyvaukite projekte VASAROS GIDAS!
Verkių parkas
Žaliųjų ežerų g. 49
Verkių legenda pasakoja, kad dar ikikrikšcioniškais laikais visų gerbiamas Krivių krivaitis tapo našliu, bet po kurio laiko jis pamilo kitą moterį. Iš tos meilės jiems gimė sūnus. Našliui vėl tuoktis nebuvo laikoma garbinga, tad jis sugalvojo gudrų planą. Pamatęs, kad apylinkėse jau joja didysis kunigaikštis, jis sūnų šiltai suvyniojo ir įlipęs į medį paguldė erelio lizde. Netrukus vaikas pradėjo verkti, o kunigaikštis jį išgirdęs liepė savo pagalbininkams surasti kas čia taip verkia. Ilgai netrukus jam atnešė vaiką, o šis nujojo pas Krivį ir paklausė ką reikėtų daryti. Šis atsakė, kad tai patys Dievai atsiuntė jam pamainą ir paprašė vaiką palikti jam auginti. Kunigaikštis sutiko, tą vaiką pavadino Lizdeika, o vietovę Verkiais.
Verkių parke mes esame buvę ne kartą, jis kažkuo traukia, vis norisi ten nuvykti ir tiesiog pavaikščioti. Ten vyksta daug kalendorinių švenčių, o vasaros savaitgaliais parko restorane švenčia šeimos. Labiausiai man patinka, kad šis parkas nustebina vis naujomis meninėmis instaliacijomis ar kitokiais projektais. Buvo ką pažiūrėti ir šį kartą.
Atvykus mus pasitiko milžiniškas šikšnosparnis ir didelės sūpynės, o šalia išvydome ir kiek neįprastą akims šikšnosparnių inkilą.
Užėjus į parką mus pamatėme tris itin didelius sodus. Vaikai ilgai į juos žiūrėjo. Sako, kad būtent mažieji juose įžvelgia gyvenimo ir visatos paslaptis :)
Visoje teritorijoje radome išstatytas senas parko ir jo pastatų nuotraukas. Fotografijos pastatytos būtent tose vietose kuriose ir buvo fotografuota. Tad labai įdomu palyginti kaip keitėsi parkas, kaip užaugo nuotraukose įamžinti medžiai kurie dabar jau nebeapglėbiami.
Parke yra ir daugiau įdomių vietų. Vaikams labai patiko inkilų medis, o parodžius atodangą labiau parūpo vestuvininkų sukabintos spynos.
Neaplenkėme ir Lizdeikos aukuro prie kurio vyko ir mūsų šeimos šventės. Priėję prie jo išvydome ir legendomis apipintą erelio lizdą.
Dar laukė laiptai, kurie veda prie senojo vandens malūno, bet ten jau nebėjome, pabijojom, kad vaikams bus per sunku užlipti atgal.
Pats parkas tikrai labai gražus ir įdomus. Norint pavalgyti galima užeiti į rūmų restoraną arba kavinę įsikūrusią vandens malūne. Bet smagiausia tiesiog prisėsti ant kelmo ar suolelio ir sukramsnoti savo atsineštų užkandžių.
Šis maršrutas labiausiai tinkamas norintiems ramiai pasivaikščioti ir prisiliesti prie istorijos. O štai vaikai įvardijo ir minusą, kad čia nėra pramogų. Ir išties čia nerasite žaidimų aikštelės, nebent tik daug dvariškų kačių :)
