Vasaros gidas. Poilsis Latvijoje

Vasaros gidas. Poilsis Latvijoje

02. Aug 12:36 Kristina B. Kristina B.

Atostogauti prie jūros man vienas iš būtinųjų vasaros atributų. Jau esu patyrusi, kad tokios Baltijos jūros oras labai sustiprina vaikų imunitetą, jau nekalbant apie geras emocijas.

Truputį užtrukome, kol suderinome datas (kelionės trukmė - 5 dienos), nes keliavome dvi šeimos – mūsų su dviem berniukais ir dar viena šeima su dviem panašaus amžiaus berniukais ir 5 mėnesių mergyte. Tai buvo sunku padaryti, mat vasaros pradžioj pradėti ieškoti būsto prie jūros, ne pats išmintingiausias sprendimas. Geriau tai daryti anksčiau, nes bent jau mūsų atveju, didelė dalis apartamentų jau buvo užimta. Tiesa, jiems kėlėm tam tikrus reikalavimus: turi būti visi patogumai, pakankamai erdvus, ramioje vietoje, netoli jūros, įkandama kaina.

Deja, Lietuvoje nieko neradome. Tiksliau radome, bet kainos pasirodė didokos, arba pernelyg triukšmingoje vietoje, arba pvz butas (norėjom, kad vaikai galėtų būti lauke kiek tik nori, o trimečiai dar per maži lakstyti vieni, tad pirmenybę teikėm namukams). Tuomet pagalvojome, kad Latvija, gi, ranka pasiekiama. Neilgai trukus netoli Liepojos radome poilsiavietė „Laikas“, kurią drąsiai visiems rekomenduoju. Pagrindinis privalumas – ramybė. 20 km žvyrkeliu atkrato nuo noro važinėtis po parduotuves, tad tenka verstis iš to, ką susipirkai. Pajūris tuštutėlis, poilsiavietėje ir daugiau namukų, bet jie visi padoriais atstumais vienas nuo kito, nesijaučia jokios trinties, nesigirdi triukšmo. Sutikome ir daug lietuvių šeimų. Pagalvotum, kad tokioj ramybėje galima išprotėti nuo nieko neveikimo, bet nieko panašaus, laikas prabėgo kaip sapne ir gerokai per greitai.  Vaikai maudėsi jūroje, žaidė smėlyje,  pasiruošę ką valgyti, nešdavome lupenas ar kitus maisto likučius vištoms ir dviem ožiams, kurie skaniai sugraužė net arbūzo žieves, o šeimininkai dar padovanojo mums apsilankymą kubile, kuriame vaikai maudėsi pirmą kartą.

Žinoma, reikėjo ir ką nors įdomaus pamatyti, tad apsilankėme Karostos karo uosto kalėjime (suaugusiam 5 eurai). Labai įdomi ekskursija po kalėjimą ir ypač išradingi kankinimo būdai, teko pabuvoti ir kameroje, ir karceryje. Ten pat pavalgėme „tarybinių „ patiekalų. Skanu, tik siūlau vengti blynų, labai jau riebūs.

 Šalia minėto kalėjimo yra Karostos šiaurinis molas, kuris vietomis jau gerokai apgraužtas bangų. Įdomi atrakcija nueiti iki galo, nors, prisipažįstu, neįveikėme. 

Nuo mūsų poilsiavietės vos 6 km (žvyrkeliu) iki Akmensrago švyturio, tad ir ten apsilankėme (suaugusiam berods 1,5 euro, gerai nepamenu) . Švyturys gana „švyturiškas“, kitaip tariant  - kaip iš paveiksliuko.

Suaugusiems įėjimas mokamas, tenka kopti sraigtiniais laiptas (švyturys maždaug 4 aukštų),

o užlipus galima ir apsidairyti. Šeimininkai labai malonūs, jų namų interjeras gana įdomus, o dar paskolino mums žiūronus, tad galėjom net laivelį bangose įžiūrėti. Beje, toje vietoje lyg ir nedidukė įlanka, tad vanduo ten mažumėlę šiltesnis nei kitur.

Keliaujant atgal pasukome per Skuodą. Prie pat sienos, dar Latvijos teritorijoje aplankėme lyg ir jau apleistą parkelį ‚Priediens“.

Aprašyme parašyta, kad yra žaidimų aikštelė ir miško trasa, tačiau šie dalykai kiek apleisti. Virvės nutrūkinėjusios, trūksta trasos dalių.

Šalia trys pasivaikščiojimo takai su skulptūromis. Šiek tiek paėjome jais, radome ne tik medines skulptūras, bet ir keletą grybų :D Beje, gal klystu, bet tai vienintelis man žinomas paminklas erkei.

Štai tokia mūsų trumputė kelionė po Latviją. Dauguma šeimų su vaikais keliauja link Ventspilio, buvo sunku rasti atsiliepimų apie konkrečiai šį regioną, tačiau mes labai džiaugėmės tuo ramiu poilsiu, o kadangi vaikai buvo ne vieni, o su draugais, nė karto neteko girdėti zyzimo „ką veikti“, nebuvo pašalinių triukšmų, jokių parduotuvių ir pramogų parkų su amžinu „nupiiiiirk, prašau“, todėl labai rekomenduoju ne tik pasiilgusiems ramybės ir gamtos, bet ir taupantiems :D