Šios vietos legenda pasakoja, kad milžiniškus akmenis miškuose išbarstė pro šalį bėgę velniai. Juos išgąsdino netikėtai pragydę apylinkių gaidžiai ir nelabieji pametė viską, ką turėjo. Tačiau tai tik smagus pasakojimas, o šios vietos iš tiesų unikalios. Mokslininkai jas vadina akmenų rūžomis, o vietos gyventojai, prisimindami legendą, tiesiog velniakeliais.
Rūžos – tai riedulių, išsidėsčiusių tam tikra tvarka, sankaupos. Ilgą laiką mokslininkams jos buvo paslaptingas reiškinys. Visų pirma todėl, kad akmenys kai kuriose rūžų vietose išsidėstę tokia tvarka, jog primena gyvenviečių arba pilių įtvirtinimus. Todėl buvo spėliojama, kieno tai palikimas: ledyno ar senųjų genčių. Šiandien geologai sutaria, jog rūžos visgi ledynmečio palikimas, unikalūs geologiniai objektai, susiformavę būtent tose vietose, kur lūžo ledynas. Tytuvėnų apylinkių teritorijoje, Užpelkių miške, yra net keturios akmenų rūžos. Prieš keletą metų čia įsteigtas ir akmenų rūžos pažintinis takas.
Kai prieš dešimtmetį šiose vietose teko atlikti mokslinę praktiką, vaizdas iš tikrųjų nebuvo panašus į šiandieninį. Man, nelabai besidominčiai gamtos objektais, klaidžioti miške ir fiksuoti akmenų sankaupas neatrodė viliojanti užduotis. Tačiau dabar daug kas pasikeitė. Visų pirma, sutvarkyta aplinka, išvalyta miško teritorija, atsirado takai ir nuoseklus maršrutas. Juo keliaujant galima aiškiai matyti visas natūraliai susifrmavuias akmenų sankaupas. Bet čia tiems, kam iš tiesų labai patinka geologija. Mus labiau sužavėjo akmens meistrų sukurti atraktyvūs objektai, išdėstyti greta rūžos. Milžiniški rieduliai su iškaltais archajiškais ženklais, įvairios akmens ir metalo kompozicijos, skulptūros. Viską galima paliesti, pajausti iš gamtos sklindančia energiją, nusifotografuoti.
Mūsų dvimetė keliautoja viską patikrino, visur norėjo užlipti, paglostyti akmenukus. iš informacinių stendų sužinojome, kur nuo seno buvo naudojami rieduliai. Tako pradžioje įrengtos vietos iškyloms gamtoje, tad čia galima užsukti ir ilgesniam pasibuvimui.
Jonytei labiausiai patiko tako pabaigoje laukęs gaidys, nors ir kiti akmenėliai pasirodė gražūs. Jei tik būtų buvę mažiau uodų, mūsų savaitgalio išvyką būtų buvusi visai tobula.
Ačiū už įdomų pasakojimą, nėra tekę girdėti apie rūžas.