Panelytė pasisiuvo kepurę, šortukus, rankinę, o marškinėlius senokai gavo pagamintus su jos piešiniu. Tie marškinėliai tuomet buvo per dideli (pyko vaikas ant konkurso organizatorių, o aš net džiaugiausi, kad tinka ir man). Sulaukė marškinėliai savo laiko dabar.
Ir iškeliavome savęs parodyti.
Esame Kurdų parke, Vilnius.
Vis užmatydavome pravažiuojat žmonių būrelius.
Pagaliau ir mes čia.
Pasijauti lyg ne Vilniuje.
Eksponatai po atviru dangumi savotiškai įdomūs, nes medžiagos tokios, kurios lyg menui netinka.
Bet jei vaikas iš senų drabužių susikuria sau kažką dailaus, tai kodėl autobuso 4 dumplės negali virsti menu?
O čia tėtis su vaiku susiginčijo, nes vaikas mato vazoną, o tėtis peleninę (matyt pagal poreikius).
Dar dukrelės dėdės darbas puikuojasi. Dukrelė sakė, kad jis puikiausias (giminę reikia palaikyti). Įdomu, gal jis ras vietą mūsų kieme?
Šį parką aplankėme po darbo. Jame dar lankysimės su gidu, bus įdomu palyginti:ar su gidu, ar be jo geriau. Gal kažko įdomaus sužinosime. Tuomet dar sykelį pakviesiu į šį parką.
Turbūt kalčiausia pandemija, nes drabužių parduotuvės neveikė arba tėvai nėjo, o vaikui juk koncertinių drabužių reikėjo, nes spėjo išaugti, bet į nuotolinius koncertus/pamokas reikėjo puoštis, šie įrašai išliko ir su 1 suknele vaikas nenorėjo visų įrašų... Įrašė nesimatė kreivų siūlių, visi gyrė ir taip augo ir užaugo meilė siuvimui.
Ir iš kur tas potraukis Jūsų mergaitės siųti?..Paprastai siuvimas vaikus retai sudomina. O čia tokius dalykus rimtus pati pasisiūna!?